Teisingumo ministerijos parengta laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategija numato pertvarkyti šių įstaigų veiklą taip, kad ji būtų saugi ir ekonomiška. Numatyta per 8-erius metus pastatyti keturias naujas laisvės atėmimo vietas Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Vilniuje bei rekonstruoti šešias esamas laisvės atėmimo įstaigas. Apskaičiuota, kad tokiems planams įgyvendinti prireiktų apie 600 milijonų litų.
Pusę šios reikalingos sumos tikimasi uždirbti pardavus atlaisvintus Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo ligoninės, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio, Marijampolės ir Vilniaus 1-ųjų pataisos namų pastatus. Pertvarka būtų finansuojama iš šalies biudžeto, privataus kapitalo lėšomis bei pasinaudota Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius įsitikinęs, kad tokias pertvarkas laisvės atėmimo įstaigose atlikti būtina, nes tai išspręs tokių vietų perpildymo problemą, užtikrins didesnį jų, o svarbiausia ir visuomenės, saugumą. Ministras tvirtino, kad modernizavus šias įstaigas jų veikla taps ekonomiškesnė, taip pat bus sutaupyta nemažai biudžeto lėšų. Apskaičiuota, kad įgyvendinus projektą, pertvarka per metus duotų per 20 milijonų litų vidutinio metinio efekto. Šalies Vyriausybė rugsėjo 30 dienos posėdyje nusprendė greičiau ir pigiau modernizuoti laisvės atėmimo vietas.
Vieta – ne viena
„Tokių vietų – ne viena, – teigė pašnekovas. – Buvo apžiūrėti sklypai Panevėžyje prie Mastrakio gatvės, už prekybos centro „Bauhof“ ir vienas netoli Jotainių gyvenvietės. Tačiau labiausiai tiktų naujus pataisos namus statyti sklypuose, esančiuose Panevėžio mieste. Beje, vienas iš sklypų – Mastrakio gatvėje – priklauso Kalėjimų departamentui.“
E.Norvaišas aiškino, kad ne jis sprendžia, kurioje vietoje bus statoma laisvės atėmimo įstaiga.
„Bus įvertintos visos sąlygos, surinkta visa reikiama informacija ir tik tuomet priimtas sprendimas, kur statyti įstaigą. Be to, vietos parinkimas priklauso ir nuo sklypo dydžio. Pataisos namams reikėtų beveik 8 hektarų ploto sklypo. Prie Mastrakio gatvės sklypas yra beveik 3 ha dydžio. Laiko paruošti informacijai ir parengti sklypo technines sąlygas turime iki kitų metų sausio 31 dienos“, – pasakojo įstaigos vadovas.
Teks laukti geresnių laikų?
Pataisos namų direktorius sakė, kad jau yra apskaičiuota, kiek maždaug kainuotų pastatyti įstaigą Mastrakio gatvėje. „Panevėžyje tardymo izoliatorius-pataisos namai (iš viso 400 vietų) kainuotų 56 milijonus litų. Pastatus pastatyti planuojama iki 2017 metų. Pagal ankstesnius planus pertvarka turėjo būti įgyvendinta iki 2033 metų. Beje, pastatams statyti bus naudojamos lėšos, gautos pardavus dabartinius pataisos namus. Tik bėda, dabar labai kritusios nekilnojamojo turto kainos... Vertėtų palaukti geresnių laikų“, – tikino E.Norvaišas.
Laisvės atėmimo įstaigos vadovas įsitikinęs, kad naujų pataisos namų reikia, nes dabartiniai neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų. „Dabartiniai įstaigos pastatai užima 1 ha plotą, – aiškino jis. – Pastatai seni. Jiems suremontuoti reikėtų labai didelių investicijų. Be to, norint tinkamai vykdyti socialines reabilitacijos programas nuteistosioms, jas būtina įstaigoje apgyvendinti po vieną arba dvi. Dabar viename kambaryje gyvena 11–12 nuteistųjų. Žinoma, yra gyvenančiųjų ir po vieną. Tačiau visų apgyvendinti atskirai neturime sąlygų. Be to, ne visos moterys ir nori gyventi atskirai.“
E.Norvaišas aiškino, kad pirmiausia planuojama statyti laisvės atėmimo įstaigas Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje. „Ir tik tada ketinama statyti naujus Panevėžio pataisos namus“, – aiškino planus Pataisos namų direktorius.
Politikai dar nepalaimino
Miesto Savivaldybės tarybos Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komiteto nariai buvo nuvažiavę apžiūrėti sklypo naujiems pataisos namams prie buvusių filtracijos laukų bei dar vieno sklypo už filtracijos laukų, netoli tyvuliuojančio ežeriuko. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius „Panevėžio balsui“ aiškino, kad galutinis sprendimas, kokiame sklype bus statomi pataisos namai, nepriimtas.
„Buvo apžiūrėti keli sklypai, – sakė politikas. – Tačiau joks sprendimas nepriimtas. Reikia viską gerai apsvarstyti ir tik tada priimti sprendimą. Nepritarčiau pataisos namų statybai sklype prie ežeriuko. Ten rekreacinė zona turėtų būti. Be to, vertėtų atlikti apklausą, ar gyventojai sutiktų, kad šioje teritorijoje atsirastų pataisos namai.“
P.Narkevičiaus nuomone, nelabai tiktų ir kitas sklypas, kuris yra netoli buvusių filtracijos laukų. „Pirmiausia reikėtų ištirti, kokiais teršalais užteršti tie filtracijos laukai. Tik tada spręsti, ar galima ten statyti naują įkalinimo įstaigą. Beje, skubėti nėra kur. Įvyks komiteto posėdis, į kurį pakviesime Kalėjimų departamento atstovus. Jie pristatys klausimą ir paaiškins, kokio sklypo jiems reikia. Manau, kad toks komiteto posėdis greičiausiai įvyks tik kitų metų sausio mėnesį“, – teigė Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis sako girdėjęs apie planus statyti pataisos namus sklype už prekybos centro „Bauhof“, netoli filtracijos laukų.
„Teritorija beveik miesto pakraštyje, – aiškino jis. – Kaip supratau, tokio dydžio sklypo naujiems pastatams ir reikėtų. Tačiau tai dar negalutinis variantas – joks sprendimas nepriimtas. Žemė yra valstybinė ir, manau, niekam netrukdytų, jeigu ten iškiltų pataisos namai. Sudėtingiau būtų su statybomis Mastrakio gatvėje. Ten aplinkui sklypą, priklausantį Kalėjimų departamentui, pristatyta gyvenamųjų namų. Be to, pagal detalųjį planą, aplink tą sklypą bus statoma ir daugiau gyvenamųjų namų. Manau, kad gyventojai tokia kaimynyste būtų nelabai patenkinti. Kita vertus, pataisos namams nėra nustatyta apsauginė zona, kurios reikėtų laikytis. Tačiau vis tiek reikia gerai apsvarstyti, kuri vieta tinkamiausia statyti tokią įstaigą.“
Skaičiai
Preliminariais skaičiavimais, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus tardymo izoliatorių-pataisos namų ir Pravieniškių kalėjimo statyba kainuos 428 milijonus 900 tūkstančių litų. Numatoma, kad pardavus uždaromų laisvės atėmimo vietų nekilnojamąjį turtą bus gauta 278 milijonai litų. Bendras papildomų investicijų poreikis sudarys 150 mln. 900 tūkst. litų. Prognozuojamos veiklos išlaidos per 25 metus sumažėtų 240 mln. 450 tūkst. litų, konvojavimo išlaidos – 20 mln. 925 tūkst. litų. Iš viso per 25 metus veiklos aptarnavimo išlaidos ir investicijų poreikis bus sumažintas 541 mln. 391 tūkst. litų ir duos vidutinį metinį efektą – 21 mln. 656 tūkst. litų.
Eksploatacija brangiai kainuoja
Šiuo metu mūsų šalyje veikia 15 laisvės atėmimo įstaigų. Kai kurių jų statiniai yra susidėvėję, avarinės būklės. Tokių pastatų eksploatacija brangiai kainuoja, juose neįmanoma įrengti modernių techninių apsaugos priemonių. Dažniausiai miestų centruose įkurtos laisvės atėmimo įstaigos yra perpildytos, o asmenų laikymo sąlygos jose neatitinka nei mūsų šalies, nei tarptautinių reikalavimų. Šių įstaigų renovacijai reikėtų per 250 mln. litų, tačiau net ir sutvarkius senuosius pastatus nebūtų išspręsta perpildymo problema, o dėl netinkamo logistinio įstaigų išdėstymo išliktų didžiuliai konvojavimo kaštai.