Nusitaikė į bedarbių pašalpas: reikia rūpintis kitais žmonėmis

 (585)
Grupė Seimo liberalų nusitaikė pagadinti ateinančius metus Lietuvos bedarbiams. Dešinieji siūlo atsisakyti planuoto nedarbo pašalpų kėlimo.
Nusitaikė į bedarbių pašalpas: reikia rūpintis kitais žmonėmis
© V.Cesevičiūtės nuotr.

Šiuo metu galiojanti maksimali nedarbo išmoka – 188,25 euro (650 Lt). Ji nustatyta priimant ankstesnės Vyriausybės „krizinius“ įstatymus, o apkarpymai galioja iki šių metų pabaigos. Numatoma, kad jau nuo 2015 m. sausio maksimali bedarbio pašalpa turėtų padidėti iki 301,7 euro (beveik 1042 Lt), o nuo kitų metų liepos – iki 303,8 euro (1049 Lt). Liberalams tokia ateities perspektyva nepatinka.

Dešinieji siūlo iki kitų metų pabaigos taikyti dabar galiojantį maksimalų išmokos dydį – 188,25 euro. Tokį siūlymą Seimui teikia keturi Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariai – partijos lyderis Eligijus Masiulis, kandidatas į Vilniaus merus Remigijus Šimašius, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir parlamentaras Algis Kašėta.

Liberalų lyderis E. Masiulis DELFI teigė, esą siūlymo logika paprasta – išmokų kėlimas valstybei kitąmet papildomai kainuotų apie 58 mln. eurų (daugiau nei 200 mln. Lt), o pinigus geriau leisti skatinant dirbančiuosius, o ne „tinginiaujančius“ bedarbius.

Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius
Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Taip. Siūlome tikrai palikti dar metams sumažintas nedarbo pašalpas, nes jų padidinimas reikštų, kad šiuo metu, kada minimalus mėnesinis atlyginimas yra 1030 Lt, bedarbio maksimali pašalpa siektų daugiau negu 300 eurų – keliais litais daugiau nei minimalus atlyginimas. Mūsų supratimu, reikia skatinti tuos, kurie dirba, o ne tuos, kurie tinginiauja“, - kalbėjo politikas.

Pasak jo, būtent dirbančiųjų skatinimui būtų galima panaudoti 58 mln. eurų, kurie dabar papildomai planuojami bedarbių pašalpoms. Pinigus esą būtų galima nukreipti į daug diskusijų kėlusios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui tęsimą, arba neapmokestinamo pajamų dydžio vaikus auginantiems dirbantiesiems kėlimui.

„Valstybėje turime pirmiausiai rūpintis tais žmonėmis, kurie dirba ir rodo pastangas susirasti darbą. Tikrai nenormalu, kada nedirbantis žmogus gauna didesnę pašalpą negu dirbantis žmogus – minimalią algą“, - aiškino E. Masiulis.

Paklaustas, ar nesibaimina, kad tokie siūlymai pakiš koją liberalų populiarumui artėjančiuose savivaldos rinkimuose, pašnekovas teigė apie tai negalvojantis.

„Man atrodo, kad mes niekada nesistengėme pataikauti visiems. Turime rūpintis, kad valstybėje būtų kuo daugiau dirbančių žmonių – ir uždirbančių žmonių. Nemanau, kad šiandien, kada atlyginimai dar nėra dideli, yra tas laikas, kada galima būtų atstatyti į ikikrizinį lygį bedarbystės pašalpas. Taip, tiems žmonėms, kurie dėl objektyvių priežasčių neranda darbo, tai yra sudėtingi gyvenimo laikotarpiai ir tam reikalinga valstybės pagalba. Bet pripažinkim – nemažai žmonių piktnaudžiauja šiuo pagalbos instrumentu. Kodėl dirbantys žmonės tokius žmones turi išlaikyti?“ - retoriškai klausė E. Masiulis.

„Tikrai neišgyvenčiau dėl politinių pasekmių. Kur kas svarbiau yra, man atrodo, ilgalaikės pasekmės mūsų valstybei, mūsų ekonomikai. Ir manau, kad toks sprendimas kaip tik leistų pasirūpinti tais, kurie dirba, turi darbą ir dar vis neemigravo“, - pridūrė jis.

Liberalai siekia, kad jų siūlymas būtų svarstomas kartu su kitų metų valstybės bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektais.

Komiteto pirmininkė: mažesnės pašalpos dar metams – logiška

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Kristina Miškinienė DELFI teigė palaikanti liberalų iniciatyvą.

Kristina Miškinienė
Kristina Miškinienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Aš beveik sutikčiau. Mano asmeninė pozicija visada buvo pasirūpinti dirbančiaisiais ir, kiek įmanoma, didinti jų atlyginimus. (…) Mano supratimu, galima būtų dar metams atidėti (pašalpų atstatymą – DELFI), o tas lėšas, kurios numatytos, skirti geriau darbo užmokesčiui – padidinti algas mažiausiai uždirbantiems žmonėms“, - kalbėjo K. Miškinienė.

Politikė pabrėžė, kad pastebima liūdna tendencija – dalis bedarbių galimai sąmoningai neužsibūna susirastose darbo vietose.

„Kai perdavėme socialinių pašalpų mokėjimą savivaldybėms gi matome, kad dalis žmonių tai dirba, tai nedirba. Nes jie suinteresuoti gauti išmokas. Turėti laisvo laiko. Tai šešėlinė ekonomika, tai kontrabanda. Jeigu pasižiūrėsime, kur yra aukščiausias nedarbo lygis – tai pasienyje daugiausiai“, - įžvalgomis dalijosi komiteto vadovė.

Tiesa, politikė pabrėžė, kad jos nuomonė nebūtinai sutaps su jos vadovaujamo komiteto ar Seimo daugumos pozicija.

„Buvo pozicija daugumos, kad mes pirmiausiai turime atstatyti visa tai, kas buvo sumažinta. O po to – didinti. Lyg tai būtų jau logiška, kad atstatoma. Bet žvelgiant į bendrą šalies situaciją, aš manyčiau, kad nieko blogo neatsitiktų, jei dar metus laiko ji (bedarbio pašalpa – DELFI) būtų sumažinta“, - neslėpė pašnekovė.

Kaip ir E. Masiulis, socialdemokratė pripažįsta, jog už minimalią algą didesnė bedarbio pašalpa būtų šis tas nelogiško.

„Visada turi būti motyvacija. Motyvacija dirbti, o ne motyvacija nedirbti“, - konstatavo K. Miškinienė.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Atminimų albumai gali tapti ir svarbiu istoriniu šaltiniu

Dažniausiai su atminimų albumais susiduriama dar lankant mokyklą, kai tenka kažką apie savo bendramokslius parašyti į specialią knygą, ar patiems sulaukti gero ar piktesnio žodžio. Anot tokių knygų tyrėjų, panašūs albumai yra tapę svarbiu istoriniu šaltiniu, padedančiu daug sužinoti apie praeitį.

Britai iki šiol nesuvokia, kad geriausi jų laikai jau praėjo? (509)

Didžiojoje Britanijoje veikia salos mentalitetas – dalis britų iki šiol nesuvokia, kad laikas, kai Didžioji Britanija buvo viena iš pasaulio galybių, jau praeityje, LRT RADIJUI sako tarptautinių santykių ekspertas Varviko universiteto politikos apžvalgininkas Ragnaras Wilandtas.

Darbo partija delegavo naują SADM viceministrą (11)

Darbo partijos prezidiumas patvirtino naują socialinės apsaugos ir darbo viceministrą. Juo tapo buvęs Kalvarijos savivaldybės vicemeras Antanas Burinskas.

A. Butkevičiui nepatiks – prieš Darbo kodeksą kyla partiečiai (304)

Valdantieji socialdemokratai partijos viduje nesutaria dėl Seimo patvirtinto naujojo Darbo kodekso. Pirmadienio vakarą prie centrinės Socialdemokratų partijos (LSDP) būstinės Vilniaus centre surengta Vilniaus miesto skyriaus narių protesto akcija.

D. Grybauskaitė: „Brexit“ – žmonių ir politikos elito nesusikalbėjimo rezultatas (118)

Britai už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES) balsavo dėl žmonių ir politikos elito nesusikalbėjimo, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.