Iki šiol įstatymas neribojo laikotarpio, per kurį nusikaltimais įtariami asmenys galėjo būti laikomi įkalintais, teismui nepriėmus nuosprendžio.
Anot Nuosaikiųjų (konservatorių) frakcijos narės Nijolės Oželytės, tokia tvarka pažeidžia ne tik kaltinamųjų, bet ir nukentėjusiųjų teises, nes bylos vilkinimas dažnai užkerta kelią teisingam bylos sprendimui.
Projektu nustatoma maksimali kardomojo kalinimo trukmė 3,5 metų, nepilnamečiams - 1,5 metų.
Be to, siūloma BPK papildyti naujomis kardomosiomis priemonėmis, švelnesnėmis negu kalinimas, tačiau galinčiomis smarkiai suvaržyti įtariamąjį. Tai įsipareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir asmens dokumentų paėmimas.
Be to, projektu siūloma, jeigu įtariamasis pažeidinėja ir šias priemones, sudaryti teismui galimybę skirti dar vieną (išskyrus kardomąjį kalinimą) kardomąją priemonę.
Tarptautinės institucijos smarkiai kritikuoja Lietuvos teisingumo sistemą dėl ilgo kalinimo ir kardomojo kalinimo laiko. Pernai Lietuvoje apsilankęs Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pranešėjas šveicaras Andreas Grossas (Grosas) savo raporte įvardijo kardomąjį kalinimą bei ilgas laisvės atėmimo bausmes kaip pagrindines Lietuvos pataisų sistemos problemos.
Užsienio stebėtojai pažymi, kad Lietuvoje neretas atvejis, kai įtariamasis teismo laukia trejus - penkerius metus. Vienas ryškiausių tokių atvejų - penkerius metus nelaisvėje be teismo praleidęs buvęs verslininkas Arvydas Stašaitis.
Seime svarstomoje naujojoje Baudžiamojo kodekso redakcijoje Vakarų valstybių pavydžiu siūloma išplėtoti probacijos - lygtinio paleidimo sistemą.