Toks kariškos virtuvės įnagių pirkimas valdišku būdu aštuoniskart brangiau, negu parduotuvėlėje už kampo, keltų daugiau negu paprastą klausimą: ar jūs, ministerijos klerkai, išties bepročiai, ar gavot savo gabaliuką? Kokio dydžio gabaliuką? Kas taip sutarė, kas pasirašė ir visus pakišo? Juk tai centai (keli tūkstančiai eurų), garbingas iždo vagis nesiterliotų.
Šiek tiek sudėtingesnis, bet įmanomas suvokti, būtų kariuomenės kompromitacijos, Lietuvos pažeminimo tikslas. Panašu.
Jau 25-eri metai stebime kaip nepalankiai draugai sovietai sutinka Lietuvos kariuomenės radimąsi ir norą būti parengtyje. Visai natūraliai to nepalankumo matydavome artimajame Rytų užsienyje ir keistais būdais - pačioje Lietuvoje.
Kur buvęs kur nebuvęs vis apsireiškia aktualusis antigynybinės propagandos frontas. Dabar jam netikėta proga. Tik pavaryk. Betgi atsukim savo smegenis: ne „kariuomenė nusipirko" (šaukštą ar samtį, o visi kartoja), bet kariuomenei nupirko. Kas?
Valdančioji ministerija. Armija savų nė šaukšteliui neturi. Ana valdo biudžetą. Silpninusi nuo seno per finansus ir per nutrauktą rezervo rengimą, vengusi reikiamos ginkluotės, socdemų KAM niekad neatrodė kariuomenės šalininkė, o dabar gal pati sukūrė patyčių padėtį smulkių daiktų viešaisiais pirkimais.
Kam įdomi šakučių virškainio vagystė kelių tūkstančių eurų ribose? Baikit. Palapinė - jau ne šaukštas, bet ir tai veikiau spėtinas vieno KAM valdininko pasipelnymas „nepastebėjus" užkeltos kainos. Kas kita - moralinė žala, provokacija ir žmonių kiršinimas prieš kariuomenę.
Jei tai speciali operacija, ji įvykdyta meistriškai. Fejerverkas antradienio vakarą. Pasekmes dar matysime. (Geriau ne). Kad Lietuva neatrodytų sau ir NATO sąjungininkams juokinga, ji turi savo sukčius miklarankius ir išmanius provokatorius pati vertinti ir valytis nedelsdama.
Įvertinkit, valdantieji. Nelaukim, kol mūsų sukčiaujančią šalį trumpai įvertins vienas linksmas ponas.