Viskas būtų teisingai, tačiau... Pažvelkime į kelionių agentūros „Lehko“, kuriai vadovauja Venera Ganejeva, tinklalapį. Jame Lietuvos gyventojams siūloma apsilankyti Armėnijoje ir... jos okupuotoje Azerbaidžano dalyje, vadinamojoje „Kalnų Karabacho Respublikoje“, iš kurios teritorijos okupantai išvarė (arba išžudė) net 82% gyventojų, gyvenusių ten iki karo veiksmų pradžios.
Iš 12 kelionės dienų net 3 skirtos mūsų turistų neteisėtai viešnagei okupuotose Azerbaidžano žemėse. Vietoje oficialių azerbaidžanietiškų vietovių pavadinimų (Šuša, Chankendis) kelionės aprašyme naudojami tik armėniški jų atitikmenys (Šuši, Stepanakertas ir pan.), o Karabacho kalnynas kažkodėl virto Armėnų kalnynu (kuris yra Turkijoje).
Įdomu ir tai, kad vienas iš Armėnijos okupuotų miestų – Chodžavendas (kuris anksčiau buvo panašiai vadinamas ir armėniškai – „Chonašen“) pavirto į Martunį. Tai – Aleksandro Miasnikovo (Miasnikiano), vieno iš bolševikinio „Litbelo“, kurį 1919 metais raudonieji okupantai buvo sukūrę dalyje Lietuvos teritorijos, partinis slapyvardis...
Žinoma, visame tame nebūtų nieko ypatingo, jei Lietuvos turistai keliautų šiose armėnų okupuotose Azerbaidžano žemėse, turėdami teisėtą vizą, gautą Vilniuje veikiančioje Azerbaidžano ambasadoje. Bet ne, nieko panašaus – kelionių agentūra „Lehko“ informuoja, kad į kelionės kainą įeina ir kaina vizos, kurią išduoda niekieno (formaliai – net pačios Armėnijos) nepripažįstama „Kalnų Karabacho Respublika“ (22 eurai; pati Armėnija nuo šių metų pradžios įvedė Lietuvos piliečių atžvilgiu bevizį režimą).
Pasirodo, kad visiškai identiškas keliones į Armėniją ir į jos okupuotas Azerbaidžano teritorijas siūlo (arba bent jau dar visai neseniai jas siūlė) dar dvi Lietuvos kelionių agentūros – UAB „Fitransas“ (prekinis ženklas „F – travel“, vadovė - Jelena Čirvinskienė) ir UAB „Kelionių akademija“ (vadovas Donatas Kirelis). Pastaroji nesigėdija lygiagrečiai organizuoti kelines ir į likusiąją, dar neokupuotą Azerbaidžano dalį (kelionė „Nuostabusis Kaukazas: Armėnija, Gruzija, Azerbaidžanas“). Ar žino apie visa tai Azerbaidžano Respublikos ambasada Vilniuje?
Bet dar įdomiau būtų sužinoti – ar žinoma apie tai Valstybiniame turizmo departamente prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, kurio direktorė Raimonda Balnienė dar neseniai buvo pareiškusi, kad „Lietuva skatins turizmo vystymąsi Azerbaidžane“? Ar, kaip sakoma, „pinigai kvapo neturi“? Neturi net tada, kai jie dar šlapi nuo Chodžaly (miestelio Karabache, kuriame 1992 metais armėnų okupantai negailestingai išžudė kelis šimtus moterų ir vaikų) aukų kraujo?
Ir dar – ar žino apie tai mūsų politikai, mūsų diplomatai ir mūsų Valstybės saugumo departamentas? Juk tai – garantuotas tarptautinis skandalas. Ar mūsų šalyje jau nebegalioja jokios taisyklės, privalomos civilizuotoms, save ir kitus gerbiančioms valstybėms?