Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius teigia, kad F. Mogherini biuro parengti siūlymai veikiausiai yra ilgesnio žaidimo dalis ir nukreipti į diskusijas, laukiančias pavasarį ir vasarą. Mat kaip tik tada baigsis dabartinių Europos Sąjungos sankcijų galiojimas.
„Nemanau, kad valstybės, kurios kalba apie santykių su Rusija gerinimą, turėjo ypatingų vilčių viską pakeisti šiuo metu. Manau, kad taip tiesiog rengiama dirva diskusijoms po dviejų-trijų mėnesių. Kitaip sakant, tas dokumentas nebuvo taikomas šiam susitikimui, bet norėta iškelti klausimą, prie kurio bus sugrįžta“, - sakė K. Girnius.
Pasak politologo, diskusijos apie sankcijų švelninimą intensyvės artėjant pavasariui-vasarai, kai artės jau įvestų sankcijų galiojimo trukmė.
Kovo mėnesį vyks Europos Vadovų Tarybos posėdis, jame veikiausiai buis svarstomos sankcijų, įvestų po Krymo okupacijos ir aneksijos, galiojimas. Kiek vėliau – gegužę ir liepą – ateis sankcijų, įvestų dėl karo Donbase, galiojimo terminas.
K. Girniaus nuomone, vienintelis dalykas, kuris trukdytų Europai stumti sankcijų švelninimo klausimą, bus situacija Rytų Ukrainoje. Jeigu ten liesis kraujas, kaip dabar, kalbėti apie sankcijų švelninimą bus labai nepatogu.
Pasak pašnekovo, esminį vaidmenį sankcijų klausimu suvaidins Vokietija ir jos kanclerė Angela Merkel. K. Girniaus nuomone, Vladimirui Putinui nesiseka įtikinti A. Merkel: „Aš tikrai nelaukiu jokių pokyčių“.
L. Kasčiūnas: tai pavojingiausias siūlymas
Tačiau Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas pokyčių tikisi. Jo nuomone, jau šių metų rudenį veikiausiai nebebus trečiojo lygmens sankcijų, kurios Kremliui kėlė didžiausią skausmą.
JAV ir Europos Sąjunga keliais etapais paskelbė asmenų ir kompanijų sąrašus, kam taikomas kelionių draudimas ir įšaldomas turtas. Sankcijomis buvo taikomasi į ekonomikos sektorius, kurie susiję su valdančiuoju Rusijos elitu.
Valstybiniai Rusijos bankai prarado galimybę imti ilgo laikotarpio paskolas, uždraustas dvigubos paskirties įrangos eksportas į Rusiją, uždrausti būsimi karinių technologijų sandoriai. Europos Sąjunga bei JAV taip pat įtvirtino draudimą eksportuoti Rusijai technologijas, pritaikomas naftos gavybos sektoriuje. Tačiau gamtinių dujų sektorius liko neliestas.
Sankcijos palietė daugumą aukštų Rusijos pareigūnų ir separatistų Donbase bei Kryme.
Maskvai pradėjus kurstyti karą Rytų Ukrainoje – įvestos antrojo bei trečiojo lygmens sankcijos, kurios Kremliui ir yra pačios skaudžiausios, bet dėl jų ir vyksta didžiausias mūšis Europos Sąjungoje.
„Esminis elementas, į kurį reikia atkreipti dėmesį – tai bandymas atskirti sankcijas. Po Krymo okupacijos ir aneksijos priimtas sankcijas norima palikti tol, kol Krymas nebus grąžintas Ukrainai. O kitas sankcijas siekiama susieti su Donbasu: jeigu Donbasas pradės rimti, tada siūloma nuiminėti sankcijas, kurios priimtos vėliau. Tai žaidimas, kuris priimtinas šalims, norinčioms švelninti sankcijas, bet kartu išsaugoti veidą“, - sakė L. Kasčiūnas.
„Tie, kurie kalba apie sankcijų nuėmimą, kalba apie liepos mėnesio sankcijas. Tai trečiojo lygmens sankcijos. Mano prognozė ta, kad šių metų rudenį mes galime likti su pirmojo lygmens sankcijomis. Nežinau, kaip dėl antrojo lygmens, bet trečiojo – tikriausiai jau nebebus“, - pesimistinio požiūrio neslėpė politologas.
L. Kasčiūnas teigia, kad trečiojo lygmens sankcijos iš tiesų buvo nutaikytos į pagrindinius sprendimų priėmėjus ir sektorius, iš kurių „maitinasi“ pagrindinės elito grupuotės. Jis pabrėžia, kad naftos kompanija „Rosneft“, kuriai vadovauja Igoris Sečinas, gali būti puikus pavyzdys.
„Pavyzdžiui, jeigu ši įmonė norėdavo investuoti, bet naftos kainos būdavo žemos ar nepakankamai aukštos, ji eidavo ir pasiskolindavo tarptautinėse finansų rinkose ir taip pralaukdavo blogąjį periodą. Tačiau dabar ji nebegali pasiskolinti, todėl bėga pas V. Putiną prašyti pinigų, o V. Putinui kyla įtampėlė, kaip paskirstyti rezervo fondą. Taigi dabar esančios sankcijos labai puikiai sąveikauja su bendromis ekonominėmis tendencijomis ir globaliomis naftos kainomis. Bet tai turėtų tęstis kuo ilgiau. Pavyzdžiui, trečiasis lygmuo apima ir Rusijos prieigą prie Vakarų aukštųjų technologijų. Taigi jei „Rosneft“ nori tęsti gavybą, tyrinėti naujus išteklius, jie dabar naujausias technologijas turi, bet po kelerių metų jų turimos technologijos pasens. Todėl sankcijų trukmė yra labai svarbus aspektas“, - sakė politologas.
Ko nori Europa?
Dokumente, kuris pateko į žiniasklaidą praėjusią, buvo siūloma svarstyti, kaip Europos Sąjunga toliau vystys savo santykius su didžiąja kaimyne Rusija vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Jame pažymima, kad Europos šalys galėtų imtis aktyvesnio vaidmens ir taip paakinti Rusiją keisti savo politiką.
Pirmadienį Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sutarė, kad pokyčių Bendrijos politikoje Rusijos atžvilgiu dabar nebus. Tačiau ateityje - kas žino? K. Girnius ir L. Kasčiūnas neabejoja, kad paruoštas dokumentas dėl tolesnių santykių su Rusija yra nukreiptas į pavasario ir vasarios periodą.
F. Mogherini biuras siūlo kelti klausimą, kaip padidinti Europos Sąjungos svertus santykiuose su Rusija ir prieina gana įprastos išvados: šalia „lazdų“, galima siūlyti „meduolius“, kurių Maskva nenorėtų prarasti.
Dokumente buvo siūloma svarstyti išskirti sankcijas į du blokus. Pirmas blokas apimtų sankcijas, pritaikytos dėl Krymo aneksijos. Kadangi niekas nesitiki sprendimo šiuo klausimu, deklaruojama, kad šios sankcijos turėtų tęstis tiek, kiek Rusija išlaikys okupuotą Krymą.
Antras sankcijų blokas apimtų tas sankcijas, kurios įvestos dėl agresijos Donbase. Šios kur kas griežtesnės sankcijos, remiantis dokumentu, galėtų būti tiesiogiai susietos Rusijos nusiteikimu įgyvendinti Minsko paliaubų susitarimus. Esą jeigu Rusija dėtų pastangas Minsko susitarimų įgyvendinimui, sankcijos švelnėtų, jeigu – ne, liktų tokios pat.
F. Mogherini parengti siūlymai reiškia dalies Europos politinio elito nusiteikimą derėtis dėl selektyvaus ir laipsniško Rusijos įtraukimo į bendradarbiavimą.
„Abi pusės turi didelių interesų, kurie tarpusavyje gali konfliktuoti, tačiau jie gali pasitarnauti kaip bazė kompromisui ir gali leisti susiformuoti duodu-imu prieigai, kai kalbama apie atskirus sektorius arba bendravimą tarp sektorių“, - sakoma dokumente.
Toliau išvardijamos Rusijos ir Europos Sąjungos interesų sritys.
Rusijos interesai:
- formalaus Europos Sąjungos ir Rusijos dialogo atkūrimas;
- Rusijos įžvelgiamų neigiamų ES ir Ukrainos Asociacijos susitarimo pasekmių apribojimas;
- Eurazijos ekonominės sąjungos pripažinimas;
- dalijimasis aukštosiomis technologijomis, investicijos;
- išimties suteikimas „Gazprom“ Trečiajame energetikos pakete;
- bevizis režimas trumpo laikotarpio kelionėms;
- intensyvesnis bendradarbiavimas transporto srityje, išlaikant mokesčius už skrydžius virš Sibiro ir PNR reikalavimus.
Europos Sąjungos interesai:
- kad Rusija laikytųsi Minsko paliaubų susitarimo, pagarbos tarptautinei teisei ir ESBO principais grįstai Europos saugumo tvarkai;
- kad prie ES šalių narių pasibaigtų destabilizuojanti karinė veikla;
- kad Rusija nebedarytų spaudimo Rytų partnerystės programoje dalyvaujančioms šalims, nepamintų jų suverenios pasirinkimo teisės ir pademonstruotų konstruktyvų vaidmenį besitęsiančiuose konfliktuose;
- pagerinti pamatinių laisvių ir žmogaus teisių padėtį bei pilietinės visuomenės būklę;
- suintensyvinti bendradarbivimą sprendžant regionines ir tarptautines krizes;
- siekti, kad Rusija atitiktų PPO reikalavimus ir baigtų nepateisinamus prekybos apribojimus;
- konstruktyvus Rusijos požiūris į kitų šalių narystės siekius į PPO;
- Rusijos priartinimas prie ES energetikos srities teisinių reikalavimų, nediskiriminacinis prieigos užtikrinimas prie energetikos išteklių rinkos;
- intensyvesnis bendradarbiavimas transporto srityje, įskaitant palaipsnį mokesčių už skrydžius virš Sibiro mažinimą;
- žmonių kontaktų stiprinimas, individualaus mobilumo, mokslo ir tyrimų srityje.
Užsienio politika. Europos Sąjunga tikisi bendradarbiavimo su Rusija kovoje prieš ISIS Sirijoje ir Irake, stabilizuojant Libijos padėtį bei Artimųjų Rytų taikos procese. Maskvos paslaugos, Europos požiūriu, būtų sveikintinos derantis su Iranu dėl branduolinės programos, įtraukiant į derybas Šiaurės Korėją ar kovojant prieš Ebolos plėtrą.
Prekyba. Prekybos srityje nurodoma, kad Europos Sąjungai reikės trišalio sutarimo dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos laisvosios prekybos susitarimo.
Šalia paminima, kad neseniai buvo pasiūlytas tam tikro lygmens susitarimas dėl bendradarbiavimo su Eurazijos ekonomine sąjunga. Kaip rašoma dokumente, Europos Sąjunga suvokia, kad Eurazijos ekonominės sąjungos sukūrimas turės įtakos Europos Sąjungos bendradarbiavimui su Kazachstanu, Baltarusija ir Armėnija.
Europa pabrėžia nediskutuojamą laisvo valstybių pasirinkimo principą, bet neneigia ekonominės erdvės „nuo Lisabonos iki Vladivostoko“ idėjos. Tiesa, keliama klausimas, ar ji efektyviau pasiekiama per Europos Sąjungos ir Eurazijos ekonominės sąjungos ryšius, ar per dvišalius/daugiašalius valstybių narių susitarimus?
Sektorinis dialogas. Į šios srities bendradarbiavimą patenka energetika, transportas, aplinkos apsauga, klimato kaita, kosmoso politika.
Energetikos sektoriuje siūloma apsvarstyti galimybę surengti Europos Sąjungos ir Rusijos Dujų patariamosios tarybos bei Nuolatinės tarybos partnerystei energetikoje susitikimus. Transporto srityje įrašytas siūlymas susieti Rusijos norus patobulinti Vizų režimo susitarimą su Europos siekiais priartinti Rusiją prie PNR reikalavimų. PNR reiškia Passenger Name Record arba modernią oro transporto keleivių įrašų sistemą, kuria siekiama veiksmingiau kovoti prieš terorizmą.
Europa taip pat įžvelgia daugybę bendrų interesų aplinkos apsaugos srityje, taip pat norėtų laipsniškai atnaujinti Erasmus+ ir Horizon 2020 programas bei bendradarbiavimą, susijusį su programa „Partnerystė modernizacijai".