Už išvadas antradienį balsavo 10 komiteto narių, vienas balsavo prieš, vienas nebalsavo. Išvadas NSGK nariai ketino patvirtinti dar pirmadienį, tačiau diskusijos dėl formuluočių užtruko.
„Patalpos buvo, mūsų žiniomis, galimybės kirsti Lietuvos sieną, buvo, orlaiviai, siejami su CŽV, buvo. Dėl jų turinio aš tikrai nieko pasakyti negaliu, nes tarnybos negalėjo atlikti patikrų, kas atvežta ir išvežta. Dėl to tokia galimybė egzistuoja“, - po balsavimo uždarame NSGK posėdyje surengtoje spaudos konferencijoje teigė jo pirmininkas Arvydas Anušauskas, komentuodamas, ar įtariamieji buvo skraidinami į Lietuvą. Pasak jo, šalies vadovai apie tai nebuvo informuojami arba informavimas buvo labai paviršutiniškas.
Komiteto išvadose teigiama, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) buvo gavęs amerikiečių pareigūnų prašymų įrengti patalpas, tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti. Tokios patalpos esą buvo įrengtos. Išvadose minimos dvejos patalpos, kurias parlamentarai sąlyginai pavadino „projektu Nr. 1“ ir „projektu Nr. 2“. Pirmosios patalpos, įrengtos 2002 m. esą nebuvo panaudotos. Liudytojų teigimu, įtariamiesiems laikyti nenaudotos ir kitos patalpos, įrengtos 2004 m.
Išvadose teigiama, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 m. ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę ir leidosi mūsų šalyje. Jie esą išvengė ir muitinės, ir pasienio patikros, todėl nei keleivių tapatybės, nei krovinių paskirties nebuvo įmanoma nustatyti.
Anot tyrėjų, apie šiuos projektus žinojo buvę VSD vadovai Mečys Laurinkus ir Arvydas Pocius, buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas. Apie VSD bendradarbiavimo su partneriais tikslus ir turinį jie esą tinkamai neinformavo nė vieno šalies aukščiausio pareigūno. Todėl NSGK nusprendė pasiūlyti Generalinei prokuratūrai ištirti, ar šių asmenų veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimo požymių.
Antradienį DELFI kalbintas M. Laurinkus, kuris VSD vadovavo nuo 1998 m. birželio iki 2004 m. balandžio, o šiuo metu eina ambasadoriaus Gruzijoje pareigas, bet turėtų būti iš jų atšauktas, pakartojo anksčiau sakytus žodžius, kad jokių prašymų dėl įtariamų teroristų atvežimo į Lietuvą nebuvo sulaukęs, ir tikino nieko nežinojęs apie minėtus du projektus.
Netikrino nei muitininkai, nei pasieniečiai
Kaip sakė A. Anušauskas, tyrimo metu NSGK patikrino „visus skrydžius, orlaivius ir oro uostus“. Parlamentarai nustatė, kad Vilniaus tarptautiniame oro uoste leidosi du su CŽV siejami orlaiviai, Palangoje – du.
2003 m. vasario 4 d. sostinėje ilgiau nei valandai nusileidęs orlaivis C-130 skrido maršrutu Frankfurtas–Vilnius–Varšuva. 2005 m. spalio 6 d. iš Antalijos per Taliną (oficialiai – iš Albanijos sostinės Tiranos) atskridęs ir į Oslą išskridęs „Boeing 737“ praleido valandą.
Lėktuvas „CASA C-212“, kurio operatorius – „Presidential Airways“ ir kuris skrido iš Fleslando (Norvegija) į Simferopolį (Ukraina), 2005 sausio 2 d. nusileido Palangoje. Netrukus, vasario 18 d., čia nutūpė ir beveik pusantros valandos praleido „Boeing 737“ (operatorius – „Victory Aviation“), su 5 keleiviais ir 3 įgulos nariais skridęs iš Bukarešto į Kopenhagą.
2006 m. kovo 25 d. čia nusileido ir lygiai pusantros valandos išbuvo „Boeing 737-800“, atskridęs iš Porto (Portugalija) ir išskridęs atgal.
Tyrimo metu NSGK nenustatė, kad su CŽV siejami orlaiviai leistųsi Kauno ir Šiaulių oro uostuose. Taip pat negauta patvirtinimo, kad Vilniuje tokie orlaiviai nusileido 2004 m. rugsėjo 20 d. ir 2005 m. liepą, kaip skelbė „ABC News“.
„2005 m. ir 2006 m. pradžioje nusileidę orlaiviai nebuvo tikrinami. Šiuo atveju buvo VSD pareigūnas D. Dabašinskas, kuris kontroliavo šitą situaciją. Orlaiviai išvengė muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų patikros. Sakysime, 2005 m. vasarį skrido penki keleiviai. D. Dabašinskas savo paaiškinimuose keleivių neminėjo, muitinės patikrinimas orlaiviui nebuvo atliktas. Jis mini, kad buvo iškraunami kažkokie kroviniai, bet muitinė žinių apie jokius krovinius neturi“, - kalbėjo komiteto vadovas.
Tų pačių metų spalio 6 d. aviacinio saugumo darbuotojai esą sutrukdė pasienio pareigūnui įvykdyti patikrą – jam buvo neleista priartėti prie lėktuvo. Jis tik pamatė, kad nuo orlaivio nuvažiavo mašina ir išvažiavo iš oro uosto teritorijos. Orlaivio, Palangoje nusileidusio 2006 m. kovo 25 d., muitininkai netikrino, o pasieniečių dokumentuose įrašų apie jį apskritai nėra.
„Komitetas konstatuota, kad sąlygos pervežimui buvo, tačiau ar per Lietuvos teritoriją buvo pervežami, įvežti, išvežti CŽV sulaikyti asmenys, mes nenustatėme“, - pažymėjo A. Anušauskas.
Jo žodžiais, D. Dabašinskas su A. Pociaus žinia mažiausiai du kartus sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių. Be to, mažiausiai vieną kartą sąmoningai apribotos VSAT pareigūnų galimybės atlikti orlaivių patikrinimą. „Visais minimais atvejais orlaivių patikrinimas nebuvo atliktas, taigi nei keleivių tapatybės, nei krovinių paskirties, jei tai buvo kroviniai, nustatyti nebuvo įmanoma“, - teigė parlamentaras.
Su Lietuvos ambasadoje Ukrainoje dirbančiu ir parlamentinio tyrimo išvadose minimu buvusiu VSD direktoriaus pavaduotoju D. Dabašinsku DELFI pirmadienį ryte susisiekti nepavyko.
Kiek vėliau D. Dabašinskas atsiuntė trumpąją telefono žinutę, kurioje išdėstė savo nuostatą nekomentuoti veiklos, susijusios su buvusios darbovietės veikla. Ministro patarėjo pareigas Lietuvos ambasadoje Kijeve einantis D. Dabašinskas dėl visų komentarų siūlė kreiptis į VSD atstovą spaudai ir atsiprašė negalįs kalbėti, nes dalyvauja renginyje, skirtame Ukrainos diplomatų dienai.
„Gerbiamoji kolege, šiuo metu esu renginyje, skirtame Ukrainos diplomatų dienai, todėl kalbėti negaliu. O jeigu labai trumpai – tai mano pozicija tokia: negaliu komentuoti ir nekomentuosiu veiklos, susijusios su mano buvusios darbovietės VSD veikla. Siūlyčiau kreiptis į VSD atstovą spaudai“, - DELFI žinute parašė D. Dabašinskas.
Lietuviai ne visada buvo pageidaujami
Išvadose patvirtinta, kad patalpos taip vadinamam CŽV kalėjimui buvo įrengtos. „Projektas Nr. 1“ buvo pradėtas vykdyti 2002 m. Atsižvelgiant į partnerių pageidavimus ir nustatytas sąlygas, esą buvo įrengtos patalpos, tinkamos vienam sulaikytam asmeniui. D. Dabašinskas paliudijo, jog „palaimino aukščiausia šalies valdžia“, tačiau nei tuometė politinė vadovybė, nei patarėjai apie tai nebuvo informuoti. NSGK turimais duomenimis, tos patalpos nebuvo panaudotos, dabar jų paskirtis kita.
Kitos patalpos atsirado 2004 m., kai pastatas buvo rekonstruotas taip, kad atitiktų apsaugos reikalavimus. Statybomis rūpinosi VSD partneriai. Su šiuo pastatu buvo susiję ir apie jį žinojo vos keli pareigūnai, jie ten lankėsi. Tačiau kai objekte būdavo partnerių atstovai, į dalį patalpų lietuviai nebuvo įleidžiami. Kada statinyje bus partneriai, pranešdavo D. Dabašinskas, kuris „iš esmės kuravo visą šį projektą“. VSD esą nesiekė kontroliuoti veiklos, nestebėjo, kas į teritoriją buvo atvežama ar atvykdavo, kas būdavo išvežama ar išvykdavo.
„Vykdant „projektą Nr. 1“ Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos laikyti sulaikytą asmenį, tačiau, turimais asmenimis, patalpos nebuvo naudotos. Dėl antrojo projekto komitetui liudiję asmenys neigė prielaidas ir galimybes, kad buvo laikomi ir tardomi asmenys, tačiau pastato patalpų išdėstymas, uždarumas, perimetro apsauga, fragmentiškas VSD darbuotojų buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra“, - sakė A. Anušauskas.
Viena pirmųjų apie „netiesioginius įtarimus“, jog Lietuvoje galėjo būti kalinami terorizmo įtariami asmenys, spaudos konferencijoje prabilusi prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto paskelbtas išvadas vertina kaip patvirtinančias ankstesnius jos įtarimus.
Nors nėra griežtų įrodymų, ar kalėjimas galiausiai buvo panaudotas pagal paskirtį, premjero nuomone, šios kalinimo infrastruktūros egzistavimo faktas kelia didelį nerimą. Infrastruktūros sukūrimo faktas įrodo, kad nedidelė grupė Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų, be visuomenės ir, galimai, valstybės vadovų žinios, bei apeinant parlamentinę kontrolę galėjo priimti sprendimą statyti sulaikymo centrą.
A.Pocius tikino informuodavęs, A.Adamkus tai neigė
Žvalgybos įstatymas reikalauja gauti Valstybės gynimo tarybos (VGT) rekomendacijas, ypač kai vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas. Tačiau tam reikėjo pateikti tam tikrą informaciją. Kaip teigiama išvadose, 2002-2005 m. tokie klausimai VGT posėdžiuose nebuvo svarstomi ir jokių rekomendacijų nebuvo. Su tarptautiniu terorizmu ir jo prevencija susiję klausimai esą buvo svarstomi vieną kartą – 2001 m. po Rugsėjo 11-osios išpuolių. Esą buvo tik užsiminta apie plataus masto tiesioginį VSD ir CŽV bendradarbiavimą.
Apie 2002 m. vykusį bendradarbiavimą esą nebuvo informuotas nė vienas iš aukščiausių šalies pareigūnų, tik keli saugumiečiai žinojo apie „projektą Nr. 1“.
Tuometis VSD generalinis direktorius M. Laurinkus 2003 m. viduryje informavo prezidentą Rolandą Paksą apie galimybę Lietuvai tapus NATO nare sulaukti prašymo dalyvauti sulaikytųjų pervežimo programoje. Šio liudijimu, buvo prašyta leidimo atvežti į Lietuvą asmenis, įtariamus terorizmu, bet pateiktoje informacijoje neminėtas sulaikymo centras-kalėjimas. M. Laurinkus gavo neigiamą atsakymą dėl JAV tardomų asmenų įvežimo.
Politinio pritarimo „projektui Nr. 2“ neprašyta – taip tvirtino R. Paksas ir jį laikinai pakeitęs Artūras Paulauskas. Kaip teigiama išvadose, M. Laurinkus žinojo apie pradėtus šio projekto darbus ir juos perdavė VSD vadovu tapusiam A. Pociui. Prezidentas V. Adamkus tvirtino 2004-2006 m. apie bendradarbiavimą su JAV buvęs informuojamas bendrais bruožais, apie šį projektą žinių visai nebuvo gavęs. Tuo metu A. Pocius tikino, kad prezidentas ir jo patarėjai buvo informuoti tinkamai. „Mes mėginome šią vietą detalizuoti, klausdami, ką reiškia „tinkamumas“, gavome keletą skirtingų paaiškinimų: žinojo, nesuprato ir panašiai“, - citavo A. Anušauskas.
Praėjusią savaitę iš VSD vadovo pareigų atsistatydinęs Povilas Malakauskas šių metų rugpjūtį informavo prezidentę Dalią Grybauskaitę ir jos pirmtakus V. Adamkų bei Algirdą Brazauską, kad „ABC News“ rengia reportažus apie galimai kalintus CŽV sulaikytus asmenis ir žada nurodyti vietą – VSD priklausantį objektą. Pareigūnas esą negalėjo paneigti CŽV sulaikytų asmenų kalinimo Lietuvoje galimybės. NSGK vadovas jo žodžius pavadino dviprasmišku pasisakymu.
Parlamentarai peržiūrėjo komiteto ataskaitas apie tarptautinį bendradarbiavimą. Jose esą buvo „nepaprastai fragmentiškai“ užsimenama, kad vyksta bendradarbiavimas, juntamas noras glaudžiau bendradarbiauti.
„Komiteto surinkta informacija ir gauti paaiškinimai rodo, jog VGT, Vyriausybė, Seimas nesvarstė klausimų, susijusių su sulaikymo centrų veikla Lietuvos teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu, kalinimu šalies teritorijoje. Aukščiausi pareigūnai, jų teigimu, apie VSD ir CŽV bendradarbiavimą buvo informuojami apibendrintai, neaptarinėjant konkrečių operacijų rezultatų“, - teigiama išvadose.
A. Anušauskas atsisakė nurodyti minėtų patalpų adresus. Teigiama, kad pirmosios yra VSD priklausančios patalpos Vilniaus Naujamiesčio rajone, Z. Sierakausko gatvėje, netoli Akmenų gatvėje įsikūrusios JAV ambasados, antrosios – VSD mokymo bazė Antaviliuose greta sostinės. Esą būtent čia 2004-2005 m. veikė slaptas kalėjimas.
Pasak NSGK narės, krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės, nuo rugsėjo, kai šį klausimą svarstė ne tik šis, bet ir Užsienio reikalų komitetas, buvo gauta daug informacijos. „Jei vasarą, kai JAV pasirodė pirmoji informacija, man atrodė, kad tai yra nesąmonė, ir nežinau, kieno darbas tokius dalykus skelbti, šiandien taip negalėčiau pasakyti“, - prisipažino ji ir atmetė, kad tyrimas gali pakenti Lietuvos bei JAV santykiams.
Komentuodamas žiniasklaidoje paskelbtus įtarimus, esą amerikiečiai galėjo atsivežti ir dideles pinigų sumas, konservatorius-krikdemas Kęstutis Masiulis teigė, jog buvo detaliai analizuojama, kaip elgiamasi su lėšomis, ypač gaunamomis iš partnerių. esą bent viename epizode, susijusiame su pirmuoju projektu, nustatyta, kad lėšos buvo apskaitomos netinkamai. Parlamentarai gavo daug prieštaringų paaiškinimų, kam lėšos buvo naudojamos, todėl esą reikia detalesnio tyrimo.
„Dar kartą įsitikinau, kad rimtos kontrolės, ypač tokioje institucijoje, kaip VSD, iki šiol nebuvo ir nebuvo šituo klausimu – lėšų apskaitos, ypač lėšų, gaunamų ne per biudžetą, apskaitos klausimu. Pasakysiu daugiau, bet tai mano asmeninis vertinimas ir klaustukas, – ar kai kurių pareigūnų proamerikietiškas nusiteikimas nėra susijęs ir su šituo klausimu“, - svarstė R. Juknevičienė.
Paklaustas, ar kuris nors NSGK liudijęs asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn dėl melagingų parodymų, A. Anušauskas pažymėjo, jog komitetas toliau kontroliuos tyrimą. Neišsklaidžius abejonių esą būtų griebiamasi kitų turimų svertų.
J.Olekas išvadas vadina valdančiųjų kerštu
Socialdemokratas Juozas Olekas tyrimo išvadas pavadino tendencingomis ir bandymu keršyti. „Turbūt įsibėgėjus ir pamiršus, kad daugelis galvų jau nukapotos, jos buvo panaudotos dar labiau paaštrinti ir atkeršyti kai kuriems mūsų specialiųjų tarnybų pareigūnams“, - spaudos konferencijoje teigė jis.
Siūlymą kai kurių asmenų veiksmais susidomėti prokuratūrai parlamentaras siejo su ankstesne VSD veikla ir surinkta informacija. „Išvados yra tendencingos tam tikrų saugumo pareigūnų atžvilgiu, - aiškino J. Olekas. - Mums liudijo daugiau nei 50 įvairių pareigūnų, bet akcentai sudėlioti taip, kad būtų tendencija tiems pareigūnams, kurie daugumos balsais jau nušalinti nuo pareigų arba tiems – sąrašas pridedamas – kuriuos dar norėtų nušalinti. Manau, kad tokios išvados neatspindi visumos, todėl už išvadas nebalsavau, nes paskutinis tekstas buvo pateiktas šiandien ryte ir, matyt, skubant, kad šioje sesijoje būtų priimta.“
Tiesa, A. Anušausko teigimu, siūlymą dėl kreipimosi į prokurorus pateikė opozicijai atstovaujantys NSGK nariai.
Savo ruožtu frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis, iš informacijos, kurią pavyko gauti, pavyko padaryti objektyvias ir išsamias išvadas.
Slaptą kalėjimą Lietuvoje „rado“ JAV žurnalistai
NSGK tyrė amerikiečių žurnalistų paviešintą informaciją, kad Lietuvoje 2004-2005 m. veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, kuriame galėjo būti laikomi terorizmu įtariami asmenys. Jame esą buvo kalinami ir kankinami aštuoni terorizmu įtariami asmenys.
Aiškintis, ar į Lietuvoje veikė slapti sulaikymo centrai ir juose buvo apklausiami įtariami teroristai, NSGK buvo pavesta lapkričio pradžioje. Seimas komitetui pavedė atsakyti, ar Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje; ar mūsų šalyje veikė slapti sulaikymo centrai; ar Lietuvos institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su tokių centrų veikla, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu mūsų šalyje.
Imtis detalesnio tyrimo NSGK suskubo po spalį prezidentės Dalios Grybauskaitės viešai išsakytų priekaištų dėl pernelyg formaliai atliekamo tyrimo. Ji tuomet pareiškė turinti „netiesioginių įtarimų“, kad slapta sulaikymo vieta galėjo egzistuoti. Pirmadienį ji prisipažino nemačiusi nei Valstybės gynimo tarybos, nei kitų struktūrų dokumentų dėl leidimo įrengti kalėjimą.
Kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV sulaikymo centras, remdamasi neįvardytais buvusiais amerikiečių žvalgybininkais rugpjūtį pranešė JAV televizija „ABC News“. Toks centras, kuriame laikyti aštuoni įtariami „Al Qaeda“ teroristai, esą veikė netoli Vilniaus nuo 2004 m. rugsėjo ir buvo uždarytas tik 2005 m. lapkritį.
NSGK apklausė 55 asmenis, tarp kurių buvo kadenciją baigę prezidentai A. Brazauskas ir V. Adamkus, per apkaltą nušalintas prezidentas R. Paksas, buvę Valstybės saugumo departamento vadovai M. Laurinkus, A. Pocius ir praėjusią savaitę atsistatydinęs P. Malakauskas, buvęs Seimo pirmininkas A. Paulauskas. Atsakymus raštu pateikė D. Grybauskaitė, o žodžiu – JAV Valstybės departamentas.