„Vaiko paėmimas iš šeimos yra ypatingai rimtas žingsnis tiek vaikui, tiek tėvams. Tokia priemonė gali būti naudojama, kai dokumentuose yra aiškiai fiksuota rimta nepriežiūra ir kai visos kitos priemonės pagerinti vaiko būvį iš esmės žlugo“, - atsakyme DELFI aiškino ministerijos vyresnioji patarėja komunikacijos klausimais Anne Nordskog.
Per metus padedama apie 52 tūkst. vaikų
Balandžio mėnesio pabaigoje Lietuvoje nuskambėjo istorija, kaip iš lietuvio Roberto Bendiko ir rusės Tatjanos Bendikienės šeimos, gyvenančios Norvegijoje, valstybės institucijos paėmė tris mergaites, turinčias Rusijos pilietybę. Mergaičių mama vėliau žiniasklaidai pasakojo, kad atimti vaikams pakako vienos iš mergaičių draugės paskleistų gandų, esą šeimoje vaikai patiria smurtą.
Didelio atgarsio susilaukė ir Norvegijoje gyvenančios lietuvės Aistės R. istorija: iš jaunos mamos buvo atimtos sūnaus globos teisės, o mažylį ėmė auginti lesbiečių norvegių šeima. Mergina buvo gydoma psichiatrinėje ligoninėje, neteko darbo, išsiskyrė su sutuoktiniu, tačiau vaiko globą stengiasi atgauti.
Norvegijos vaiko, lygybės ir socialinės integracijos ministerija teigia, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, kurios imamamasi tik ypatingais atvejais.
„Vaikų auginimas, pirmiausia, yra tėvų atsakomybė. Tačiau kartais tėvams reikalinga pagalba, nes jie patys susiduria su sunkumais – pavyzdžiui, psichologiniais, fiziniais ar finansiniais. Tokiais atvejais vaiko teisių apsaugos institucijos įsikiša į vaikų auginimą, siekiant užtikrinti normalias vaiko gyvenimo sąlygas“, - teigė ministerijos atstovė A. Nordskog.
Jos teigimu, 2011 metais Norvegijoje įvairios paslaugos buvo suteiktos 52 000 vaikų. 84 proc. šių paslaugų buvo savanorių pagalba šeimoms namuose: pagalba apima patarimus, konsultacijas, mokymus, ekonominę paramą ar neapmokamą vaikų priežiūrą dieną.
Tu tarpu vaiko paėmimas iš šeimos, anot ministerijos, yra taikomas tik tais atvejais, kai fiksuojama rimta vaiko nepriežiūra ir kai visos priemonės padėti šeimai yra išsemiamos.
„Tokiais atvejais sprendimą priimta teismas. Sąlygas, kuriomis paimamas iš šeimos, apibrėžiamos Norvegijos vaiko gerovės akte. Tipiški atvejai būna, kai vaiku visiškai nesirūpinama arba kai vaikas patiria užgailiojimus ar išpuolius“, - teigia A. Nordskog.
Lietuviai vaikų nepriežiūra neišsiskiria
Perdavus vaiką laikinai globoti kitai šeimai, anot ministerijos atstovės, stebimas tėvų tobulėjimas. Teismai, pasak A. Nordskog, visuomet gali atšaukti ankstesnį savo sprendimą, jeigu yra duomenų, kad tėvai jau gali rūpintis savo vaikais.
Vaiko, lygybės ir socialinės integracijos ministerijos atstovės teigimu, kai nusprendžiama, jog vaikas turi būti paimamas iš biologinių tėvų šeimos, priglobsčio mažamečiui paprastai ieškoma vaikui artimoje aplinkoje.
„Parenkant globėjų šeimą atsižvelgiama į vaiko išskirtinumus bei poreikius augti stabilioje aplinkoje. Dėmesys skiriamas ir vaiko etninei, religinei, kultūrinei bei lingvistinei patirčiai. Daugybė dvikalbių vaikų Norvegijoje mokykloje yra mokomi savo gimtąja kalba, nes mūsų šalis dvikalbystę laiko vertybe“, - pasakojo norvegų ministerijos atstovė.
Jos teigimu, statistika nerodo, kad lietuvių šeimos išsiskirtų kaip turinčios itin daug problemų dėl vaikų auklėjimo ir privalančios bendrauti su Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijomis.
„Statistiškai esama tik keletas lietuvių vaikų ir jų šeimų, kurios yra priverstos bendrauti su Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijomis“, - teigė A. Nordskog, pridūrusi, kad Norvegija kaip tik didžiuojasi, jog visi vaikai, nepaisant jų kultūros, tautybės ar pilietybės, yra vienodai ginami ir saugomi.
