Priėmus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, siūlomai darbo užmokesčio sistemai įgyvendinti papildomai per metus reikės per 20 mln. eurų.
Saulius Skvernelis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Principas, kurio laikosi ir Vidaus reikalų ministerija, ir Vyriausybė, yra labai aiškus - geriau mažiau valstybės tarnautojų, tačiau kokybiškesnių, motyvuotų, mokant jiems didesnį užmokestį. Ta suma įtraukta į kitų metų biudžetą“, - ketvirtadienį Seime pristatydamas naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją sakė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad nestatutinių valstybės tarnautojų algoms metams papildomai reikėtų apie 13,6 mln. eurų, statutinių - apie 7,8 mln. eurų.

Vėliau S.Skvernelis žurnalistams paaiškino, kad planuojant kitų metų biudžetą naujai valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemai papildomai numatyta skirti ne 20 mln., o 10 mln. eurų. Taip yra todėl, kad skaičiuojama, jog naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigalios nuo kitų metų liepos 1-osios.

Pasak ministro, rengiant projektą, laikytasi principo, kad perėjus prie naujos sistemos, valdininkų algos nemažėtų.

„Pereinant prie naujos darbo užmokesčio sistemos, bent mes manome, kad socialiai teisinga išlaikyti principą, jog niekam alga nemažėja“, - kalbėjo S.Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad dabar 50 proc. valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sudaro nuolatinė dedamoji ir 50 proc. - įvairūs priedai. Pagal naują reguliavimą, 80 proc. būtų nuolatinė dedamoji ir 20 proc. - priemokos.

Pagal projektą, nustatant valstybės tarnautojų darbo užmokestį nebeliktų priedų už kvalifikacinę klasę, o tam tikroms pareigybių grupėms būtų nustatytas galimų pareiginių algų intervalą. Intervalą sudarytų šešios tarpinės pareiginės algos.

Aukščiausias pareigas - ministerijų, Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros kanclerių, viceministrų, vyriausiųjų prezidento patarėjų - einantiems asmenims būtų mokama fiksuota pareiginė alga (be intervalo). Jų pareiginės algos koeficientas būtų pakeltas iki 22 (t.y.2971 eurų) , nuo dabartinių 13 (t.y. 1696 eurų). Koeficientų didėjimu kompensuojamas kvalifikacinių klasių, kurios taip pat turi didelės įtakos tarnautojų darbo užmokesčiui, atsisakymas.

Numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudarys pareiginė alga, priedai, priemokos ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius.

Nauja įstatymo redakcija leidžia valstybės tarnautojui algą didinti arba mažinti 5 proc., priklausomai nuo to, ar jo darbo rezultatai blogėja ar gerėja.

Valstybės tarnautojams toliau būtų mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Jis sudarytų 3 proc. pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negalėtų viršyti 30 proc. pareiginės algos.

Priemokos tarnautojams būtų mokamos, jeigu jis atliktų kito darbuotojo funkcijas, dirbtų kenksmingomis, pavojingomis sąlygomis, viršvalandžius, darbą šventinėmis, poilsio dienomis. Nebeliktų nuostatos, kad priemokos mokamos už neįvardytą papildomą darbo krūvį.

Naujoji įstatymo redakcija leistų valdininkams dalyvauti savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose ir gauti papildomą apmokėjimą. Ši norma sukėlė abejonių parlamentarams.

„Ko mes norime? Jei norime turėti motyvuotą, veržlų, gerą valstybės tarnautoją, turime padaryti lygiai taip pat kaip ir darbo rinkoje, versle jam galimybę užsidirbti. Manau, kad kitų valstybių pavyzdžiai, kur yra tikrai moderni valstybės tarnyba, tai leidžia daryti. Dar daugiau - ten kalbama ne tik apie projektinę veiklą, bet ir apie tarptinklinį bendradarbiavimą, kur vienos ministerijos tarnautojas gali būti įdarbintas vienam ar kitam projektui kitos ministerijos, mokant jam papildomą užmokestį, o ne steigiant naujų departamentų, ministerijų ir t.t. (...) Leiskime žmonėms dirbti, bet svarbiausia, kad jis to darbo nedarytų, kuris jam priklauso pagal pareigybių aprašymą daryti, ir darbo laiku“, - sakė S.Skvernelis.

Siūloma atsisakyti šiuo metu įstatyme numatytų premijų, tačiau finansinis skatinimas liktų. Tarnautojai būtų skatinami papildomais mokymais, laisvomis dienomis ar darbo laiko trumpinimu, o už išskirtinį indėlį būtų mokamas iki dviejų atlyginimų dydžio priedas.

Anot projekto, kasmet būtų vertinama tarnautojų kompetencija ir veiklos rezultatai. Įstaigos vadovas, kurio veiklos rezultatai už metus būtų įvertinti nepatenkinamai ir kompetencijos neatitiktų jo pareigybei nustatyto kompetencijų profilio, būtų atleidžiamas iš pareigų. Jeigu kompetencija būtų tinkama, tačiau dvejus metus veiklos rezultatai būtų nepatenkinami, vadovas taip pat netektų pareigų.

Į įstatymą taip pat siūloma įrašyti tipinius reikalavimus valstybės įstaigų vadovams. Jie privalėtų turėti ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, turėti ne mažiau kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį, mokėti anglų, prancūzų ar vokiečių kalbą ne žemesniu nei B1 lygiu, turėti Lietuvos pilietybę.

Valstybės įstaigos vadovas galėtų būti skiriamas eiti tos pačios įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Antrą kadenciją jis galėtų dirbti, jeigu jo veikla būtų įvertinta labai gerai.

Be to, norima atsisakyti skyrių vedėjų pavaduotojų pareigybių. Anot projekto aiškinamojo rašto, skyrių vedėjų pavaduotojų esminės funkcijos nėra vedėjo pavadavimas, jis tai daro tik retkarčiais, todėl siūloma esant reikalui, tiesiog pavesti eiti skyriaus vedėjo pareigas.

Tarp siūlomų naujovių - ir prievolė (vietoj galimybės) įstaigai išieškoti žalą iš ją sukėlusio valstybės tarnautojo.

Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė šiam projektui. Už jį balsavo 63 Seimo nariai, prieš nebuvo nė vienas, 12 parlamentarų susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (17)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (450)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

Vasarą keiksnoja, o ji Palangai jau atseikėjo daugiau pinigų (2)

Ši vasara, kaip ir kitos, Palangos miesto rinkliavų centrui (PMRC) yra darbinga, sako PMRC...

Patarimai, kaip išmesti kuo mažiau maisto

Maisto švaistymas – viena opiausių problemų visame pasaulyje. Nors milijonai žmonių planetoje...

Gyvai / Intriguojanti kaimynų akistata: Latvija – Lietuva (99)

Kontroliniame trijų komandų turnyre Rygoje akis į akį stoja dviejų Europos čempionatui...

Artėjančios karinės pratybos gali vėl pakurstyti įtampą Korėjos pusiasalyje (2)

Šiaurės Korėja i ir Jungtinėms Valstijoms apsikeitus piktais grasinimais imtis karinių veiksmų,...

Kirpėja 13 valandų tvarkė paauglės plaukus ir padarė stebuklą

Viena kirpėja Jungtinėse Valstijose atsisakė nuskusti itin susivėlusius depresijos kamuojamos...

Skaniau ir greičiau nebūna: 5 vaisinių kremų tortams receptai

Vasarą dažniausiai norisi lengvesnio maisto iš šviežių ingredientų, todėl desertų mėgėjus...

Gelbėtojai įspėja: šeštadienį vakare siaus škvalas, stambi kruša (48)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad šeštadienį šalį siaubs audra.

Ar vyrų vaisingumui tiksi biologinis laikrodis? (5)

Daugelį metų tvyrojo įsitikinimas, kad moterų kiaušialąstės sensta, o spermatozoidai – ne....