Netikėtumai tautininkų eitynėse – vėliava su Dovydo žvaigžde ir kelią pastojęs lenkas

 (1140)
„Sveikas protas įspėja: aklas pasitikėjimas ES - pavojingas gyvybei“ tokiu šūkiu skanduodami tautininkai penktadienio pavakare rinkosi prie Valdovų rūmų, Vilniuje, tačiau į vidurį jų žengė visiškai kitaip atrodantis žmogus.
Tautininkų eitynės
Tautininkų eitynės

Apsisiautęs melsvai balta vėliava su iš tolo šviečiančia Dovydo žvaigžde, vyras DELFI juokavo tiesiog ėjęs pro šalį, mat netoli gyvena.

„Aš nesu tautininkas, bet atėjau pasižiūrėt, kas bus. Dalyvavau Kovo 11-osios eitynėse vidurdienį. Žydai ir lietuviai kartu gyvena jau daug šimtų metų, taigi, ir tęskime toliau gyvenimą kartu, mokykimės vieni iš kitų, prisiminkime geruosius dalykus, nepamirškime brogų, o juos taisykime. Bet tai, kas čia vyksta, manau, yra gėda“, - sakė Danielius Lupšitsas, Antiteroristinių operacijų būrio narys, Izraelyje kovojęs su musulmonų teroristais.

Netikėtumai tautininkų eitynėse – vėliava su Dovydo žvaigžde ir kelią pastojęs lenkas
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

Pasak jo, mes visi esame skirtingi ir tai gerai. „Aš turiu savo kultūrą, kalbą, religiją, kiti turi savas, o neapykanta toli nenuveda“, - pabrėžė tautininkų renginyje pasirodęs Danielius. Iki Seimo, sakė, su tautininkais nežygiuos – tiesiog ėjo namo iš maldos sinagogoje ir stabtelėjo pasižiūrėti.

16 val. pajudėję patriotinių eitynių dalyviai užtvindė prospektą. Tūkstantinė kolona žygiavo link Seimo, Nepriklausomybės aikštės.

J. Panka: alkanų dykaduonių gaujos veržiasi per Europos sienas

Lietuvos tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka atkreipė dėmesį į tautininkų šūkį „Lietuva – lietuviams“, kuris tautininkus veda ne vienerius metus, o šiemet yra ypač aktualus, įgauna naują prasmę.

„Šiais metais pamatėme, kad alkanų dykaduonių gaujos veržiasi per Europos sienas, vykdomas naujas tautų kraustymasis. Ir mums ponia Merkelienė su eurokomisarais nori atvežti jų autobusais, traukiniais, lėktuvais daug daug naujų gyventojų, kuriems tikrai nepatiks, kai šauksime „Lietuva – lietuviams“. Bet mes kovosim, nepasiduosim, kad ir po 100 metų mūsų proanūkiai skanduotų tą patį šūkį“, – kalbėjo J. Panka.

Netikėtumai tautininkų eitynėse – vėliava su Dovydo žvaigžde ir kelią pastojęs lenkas
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)

Organizatoriai prieš renginį žadėjo, kad eitynėse skambės ne tik tradicinis šūkis „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai!“, bet ir „nestigs kovinės dvasios“. Tačiau, palyginti su ankstesniais metais, eitynėse dalyvavo mažiau žmonių ir jei ne dar vienas netikėtumas, galima būtų sakyti, ramiai.

Koloną stabdęs lenkas: mes visi Lietuva!

Viduryje prospekto kolona buvo priversta stabtelėti, nes jai kelią pastojo vyras.

Koks tikslas stabdyti savimi minią, DELFI klausė į šalį gana grubiai nublokšto Olek Suchodolsky. „Tikslas – neprileisti prie tautinės konfrontacijos. Aš pats esu Vilniaus lenkas, Lietuva yra mano namai ir man ji turi du vardus – tėvynė ir šeima. Mes visi kartu esame Lietuva – ir lietuviai, ir lenkai, ir rusai. Visada šioje žemėje gyveno skirtingų konfesijų žmonės, o Vilniuje visada tautos draugiškai sugyveno. Pabėgėlių klausimu kai kurie Europoje dabar turi imti iš mūsų pavyzdį“, – sakė vilnietis.

Tautininkų skanduotas šūkis „Lietuva – lietuviams“ ir tai, kad buvo nustumtas šalin, jam pykčio nesukėlė: „Tautininkai man nieko nepadarė, tik pašalino, atlaisvindami kelią sau. Taip, kaip jiems atrodė“, – sakė O. Suchodolsky, norėjęs, kad Kovo 11-oji Vilniuje vyktų ramiai ir šventiškai, bet ne šitaip.

Paaiškino, kodėl būtent lietuvių tauta yra valstybės pagrindas

Nepriklausomybės aikštėje susirinkusiems tautininkams Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys priminė, jog Lietuvos Konstitucijos tekstą: „Lietuvių tauta priima ir skelbia šią konstituciją“, o tai reiškia, kad „būtent lietuvių tauta yra valstybės pagrindas, konstruktorius ir taisyklių nustatytojas“.

Signataras laimingas, kad tarp eitynių dalyvių nemažai jaunimo, vyresnių ir garbaus amžiaus žmonių, „daug daugiau, nei nori kokie nors eurofederalistai, tarptautinėms kompanijoms priklausanti spauda ar Kacas su Zurofu“.

„Esantys čia yra natūrali tautos išraiška. Ir man lieka tuo džiaugtis. Tačiau mūsų – per mažai, kad Lietuvos Respublika būtų pasukta šiek tiek kita raida – ne naikintų pagrindinę jos steigėją lietuvių tautą, o saugotų, globotų, gintų ir suteiktų galimybę jaustis visaverčiais piliečiais“, – sakė A. Rudys.

Seimo eitynių dalyviai prisiminė amžinybėn išėjusius aktyvius buvusių eitynių dalyvius – Nepriklausomybės Akto signatarus Romualdą Ozolą ir Algirdą Vaclovą Patacką.

Leista žygiuoti iki 10 tūkst. asmenų, buvo 1,5 tūkst.

Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą eitynėse žygiuoti iki 10 tūkst. asmenų. Kaip DELFI informavo Vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio specialistė Loreta Kairienė, eitynėse žygiavo apie 1,5 tūkst. dalyvių.

Viešąją tvarką eitynių metu užtikrino gausios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pajėgos. Didelių pažeidimų nefiksuota, už girto pasirodymą viešojoje vietoje sulaikytas ir į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą pristatytas vienas asmuo.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga patriotines eitynes Vilniuje tradiciškai rengė Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga ir Lietuvių tautinio jaunimo centras.

Po eitynių klube Metro tautininkai rinkosi į šventinį roko grupės „Diktatūra“ koncertą.

Skrydžiu pasveikino NATO naikintuvai

DELFI primena, jog Lietuva penktadienį švenčia nepriklausomybės atkūrimo 26-ąsias metines. Vytauto Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11-osios vakarą priėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Aktą. Juo paskelbta, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Vidurdienį po iškilmingo Seimo posėdžio Nepriklausomybės aikštėje pakeltos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos. Su Kovo 11-ąja Lietuvos žmones skrydžiu virš sostinės pasveikino NATO oro policijos misiją vykdantys Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai.

Pasibaigus vėliavų pakėlimo ceremonijai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai su savanoriais, šauliais, kariuomenės orkestru pradėjo eitynes nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės, prie jo prisijungė apie 3 tūkt. į šventę susirinkusių žmonių.

Visame Gedimino prospekte tuo metu buvo įjungti „trispalviai“ šviesoforai. Per eitynes jie vienu metu švietė geltona, žalia, raudona spalvomis.

Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukotos šv. Mišios.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Valstybės tarnybos rojus: iš kuklaus atlyginimo – butas centre ir tūkstančiai sąskaitoje (2)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba – gana keista valstybinė institucija, pažvelgus į tarnybos darbuotojų ar net vadovų atlyginimus, atrodo, kad darbas valstybės tarnyboje tikrai nėra rojus, tačiau visai kitoks požiūris apima pasižiūrėjus į šios įstaigos vadovų turto deklaracijas. Štai, buvusi ilgametė įstaigos direktorė Vida Auglienė šioje tarnyboje sugebėjo ir praturtėti, kaip pati sako, iš kuklaus atlyginimo sukaupė beveik milijono litų turtą.

Opozicija kritikuoja Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją dėl santykių su Kuba (5)

Lietuvos diplomatijos siekis plėtoti glaudesnius santykius su komunistine Kuba sulaukė opozicijos kritikos - buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis teigia, kad Užsienio reikalų ministerija demonstruoja dvigubus standartus ir rodo esanti nenuoširdi kalbose apie demokratijos vertybes.

Mėgstantiems išgerti – perspėjimas: bauda grės, net jei nesėsite prie vairo (619)

Siekiama didinti baudas už alkoholio vartojimą viešose vietose ar neblaivaus asmens pasirodymą viešai, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Kandidatų į Seimą piniginių paslaptys: skolos, turtai ir prabangios moterų dovanos (393)

Kandidatų į Seimą turto deklaracijos užminė ne vieną mįslę. Kai kurie kandidatai per metus turėjo itin daug neapmokestinamų pajamų ir nuo savo gautos pajamų sumos sumokėjo gana mažai mokesčių. Vienas iš tokių politikų – krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

A. Nikžentaitis – apie Lietuvos kaimynę, kurios vertinti be emocijų neįmanoma: keista situacija (294)

Profesorius, habilituotas daktaras Alvydas Nikžentaitis sako, kad į visiško tarpusavio supratimo laikus Lietuva ir Lenkija veikiausiai niekada nebesugrįš, tačiau palikti dvišalius santykius tokioje kalno papėdėje, į kokią jie yra nusiritę šiandien, būtų mažiausiai neišmintinga.