V.Merkys buvo vienas iš žymiausių lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio tyrinėtojų – humanitarinių mokslų habil. dr. (1968), profesorius (1991), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1990), Gardino universiteto garbės daktaras (1993), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius, MA S. Daukanto premijos (1996) ir Lietuvos mokslo premijos (1997) laureatas.
Akademikas gimė 1929 05 05 Rokiškio apsk. Čivų kaime. 1946 m. jis baigė Kupiškio gimnaziją, 1951 m. - Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1953-1986 m. buvo Lietuvos Mokslų Akademijos Istorijos instituto aspirantas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis, skyriaus vedėjas, 1986-1987 m. – Lietuvos Mokslų Akademijos Ekonomikos instituto ūkio ir ekonominės minties istorijos skyriaus vedėjas, 1987-1992 m. – Lietuvos istorijos instituto direktorius, nuo 1992 m. – vyriausiasis mokslinis bendradarbis, Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius.
Lietuvos Mokslų Akademijos žurnalo „Lituanistica“ ir tęstinio leidinio „Lietuvos istorijos metraštis“ redakcinių komisijų pirmininkas.
Svarbiausieji mokslo darbai
Dalevskių šeima (1967);
Lietuvos pramonės augimas ir proletariato formavimasis XIX a. (rusų k., 1969);
Simonas Daukantas (I leid. 1972, II leid. 1991);
Nelegalioji lietuvių spauda kapitalizmo laikotarpiu (ligi 1904 m.) (1978);
Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje (1982);
Konstantinas Jablonskis (1991);
Knygnešių laikai. 1864–1904 (1994);
Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864–1904 (1994);
Motiejus Valančius. Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo (1999).
Kiti Vytauto Merkio svarbesni darbai:
M. Valančius, Raštai, t. 2: Žemaičių vyskupystė (1972);
K. Jablonskis, Lietuvių kultūra ir jos veikėjai (1973);
K. Jablonskis, Istorija ir jos šaltiniai (1979);
S. Daukantas, Raštai, t. 1–2 (1976);
S. Daukantas, Vertimai ir sekimai (1984);
J. Lukoševičius, Atsiminimai ir laiškai (1982);
I. Jonynas, Istorijos baruose (1984),
I. Jonynas, Lietuvos didieji kunigaikščiai (1996);
Knygnešys 1864–1904, t. 3; Petrui Ruseckui pagerbti (1997);
Motiejus Valančius. Ganytojiški laiškai / parengė V.Merkys ir B.Vanagienė (V.: Žara, 2000. 216 p.).
Prezidentė ir Seimo pirmininkė pareiškė užuojautas dėl profesoriaus V. Merkio mirties
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė užuojautas dėl istoriko, Lietuvos mokslų akademijos nario profesoriaus habilituoto daktaro Vytauto Merkio netekties.
"Netekome garsaus Lietuvos istoriko, vieno žymiausių lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio tyrinėtojų. Tarp svarbiausių jo knygų buvo darbai apie knygnešius ir draudžiamos lietuviškos spaudos kelią. Reikšmingi istoriko nuopelnai išliks jo mokinių prisiminimuose, Lietuvos istorijos puslapiuose. Reiškiu nuoširdžią užuojautą profesoriaus V. Merkio artimiesiems, kolegoms ir visiems jį pažinojusiems", - sakoma prezidentės užuojautoje.
Dėl akademiko V. Merkio mirties velionio šeimai ir artimiesiems, kolegoms istorikams ir visai Lietuvos mokslo bendruomenei, visiems, kam ši žinia buvo liūdna ir skaudi, užuojautą reiškia ir Seimo pirmininkė I. Degutienė.
"Velionį V. Merkį ne tik jo buvę kolegos ir studentai, bet ir visi bent šiek tiek besidomintieji Lietuvos ir lietuvių tautos istorija prisimins kaip profesionalų, darbštų ir geranorišką žmogų, atvirą ir šiltą asmenybę. Toks Jis buvo darbuodamasis Mokslų akademijoje, profesoriaudamas Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose, toks Jis buvo redaguodamas ir rašydamas knygas. Šiose knygose naujai peržvelgtas lietuviškos spaudos draudimo laikmetis, knygnešių keliai, skaitytojams dar kartą primintos didžiosios mūsų istorijos bei kultūros asmenybės tapo svariu ir savitu indėliu į Lietuvos istorijos mokslą, į gilesnį praeities suvokimą.
Šie ir daugybė kitų velionio V. Merkio darbų lieka jį pažinojusių bei skaičiusių žmonių atmintyje. Nuoširdus dėkingumas ir pagarba telydi velionio vardą ir atminimą", - sakoma Seimo pirmininkės I. Degutienės užuojautoje.