Neteisėtos migracijos į Europą dienos baigėsi?

 (40)
Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko pareiškimas, kad neteisėtos migracijos į Europą dienos baigėsi – labai drąsus.
Neteisėtos migracijos į Europą dienos baigėsi?
© AFP/Scanpix

Taip LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ vertina politologas Vytis Jurkonis. Jo nuomone, migracija priklauso ne nuo susitarimų, o nuo jų įgyvendinimo. Politologas priduria, kad Europos Sąjunga (ES) nebeturi prabangos nesusitarti tarpusavyje.

– Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D. Tuskas sako, kad neteisėtos migracijos į Europą dienos baigėsi. Ar tikrai taip yra?

– Tai drąsus pareiškimas. Manau, kad pats susitarimas su Turkija yra pozityvus dalykas, bet praktinis įgyvendinimas iš tikrųjų yra labai didelis klaustukas. Nepaisant to, netgi, jei, pavyzdžiui, daugelis punktų bus įgyvendinti, sakyti, kad nelegali migracija bus sustabdyta ir tai jau yra praeitis, vargu ar galima.

– Turkija siekia narystės ES. Ar derybos dėl pabėgėlių gali suteikti papildomo svorio Turkijai?

– Iš Turkijos pusės girdėjome drąsių pareiškimų ir reikalavimų daugiau dėl finansinių ES įsipareigojimų ir galimybės turkams judėti laisvai, bet manau, kad narystės perspektyva dar tikrai tolimas klausimas, ypač suvokiant, kokius išorės ir vidaus iššūkius šiuo metu patiria ES.

– Turkija taip pat siekia bevizio režimo su ES nuo birželio. Ar tai nepaskatintų dar didesnio migrantų antplūdžio į bendriją?

– Iš tikrųjų tai susijęs klausimas. Pagrindinis klausimas – kokius kontrolės mechanizmus mes, t. y. ES, turėtų [taikyti], kalbant apie judėjimą iš Turkijos. Manau, kad bevizis judėjimas iš tikrųjų būtų dar vienas gana keblus klausimas, ypač kalbant apie praktinį įgyvendinimą – kaip atsijoti nelegalius migrantus ir įgyvendinti tuos susitarimus, kurie preliminariai pasiekti tik ką įvykusių derybų metu.

– ES šalių narių pozicijos skiriasi. Ar įmanoma pasiekti visiems priimtiną susitarimą, kuris žadamas kitą savaitę?

– ES valstybės iš tikrųjų neturi labai daug prabangos nesusitarti, nes problemos sprendimas ir taip gana uždelstas. Kuo ilgiau delsime, tuo problemos aštrės. Manau, kad netgi tos valstybės, kurios gana griežtai pasisako prieš migrantus ir pabėgėlius, vis dėlto turės priimti kompromisą ir dalį įsipareigojimų, nes tai iššūkis ne tik Briuseliui, bet ir kiekvienai valstybei atskirai.

– Turkijos ir Graikijos premjerai antradienį susitinka aptarti pabėgėlių krizės. Kiek svarbus šis susitikimas?

– Manau, kad labai svarbus, nes Graikija yra viena iš pagrindinių valstybių, kurios jaučia patį pirmą postūmį ir yra pirmose gretose. Kaip bus susitarta tarp Graikijos ir Turkijos, manau, nemaža dalimi lems ir papildomus punktus susitarimuose Briuselyje.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Pasieniečių trofėjai: nuo kontrabandos automobilių iki radijo bangomis valdomų valčių

Pagėgių kraštas ilgą laiką garsėjo cigarečių kontrabandos mastais. Įdiegus stacionarias stebėjimo sistemas Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi, kontrabandininkų klestėjimo laikai baigėsi. Anksčiau per valstybės sieną kontrabanda buvo gabenama motorinėmis valtimis, plaustais, taip pat plaukikų, vadinamų „ichtiandrais“, pagalba.

Šiaulių miesto meras neatmeta pirmalaikių rinkimų galimybės (5)

Šiaulių miesto savivaldybės taryboje susiformavus naujai daugumai, tiesiogiai išrinktas meras Artūras Visockas nuogąstauja, kad politiniai neramumai gali baigtis pirmalaikiais rinkimais.

Istorikas: A. Sniečkus buvo komunistas, pasižymėjęs sentimentais Lietuvai (78)

Antanas Sniečkus buvo bolševikinių įsitikinimų žmogus, bet jo veikla ir netgi tai, ką jis pasižymėdavo savo užrašuose, rodo, kad jis buvo Lietuvos gerbėjas. Taip LRT radijui sako istorikas Marius Ėmužis, neseniai apsigynęs disertaciją, kurioje tyrinėjo, kokią reikšmę A. Sniečkaus valdymo laikotarpiu turėjo politinio elito tarpusavio ryšiai ir kaip kūrėsi politiniai klanai.

Seimas pradeda svarstyti atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją (41)

Seime pradedama svarstyti atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, dokumentas pastarąjį kartą buvo peržiūrėtas 2012 metais.

Dar tik 19-os, o kepenys jau suirusios: trumpiausias kelias į alkoholizmą apklausa (93)

„Moksleivis pradėjo gerti 12-os metų, su tėvu. Dabar jis 19-os, o jau suirusiomis kepenimis. Ir tai tikrai ne vienetinis atvejis”, – skaudžiomis istorijomis su DELFI dalijosi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner.