"Į Neringos etnografines kapines skverbiasi didžiosios Lietuvos mada. Statomi paminklai iš Kuršių nerijai nebūdingų akmenų, tveriamos tvoros, auginami darželiai. Neatsižvelgdami į Neringos etnografinių kapinių svarbą ir statusą, vietos gyventojai tvarko jas pagal savo supratimą.
Laidojimo kultūra, kuri būdingai Lietuvai, nebūdinga Mažojoje Lietuvoje", -teigia Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Vitalijus Juška.
Anot paveldosaugininkų, padaugėjo atvejų, kai vietos gyventojai savavališkai įrengia antkapinius paminklus iš nebūdingų Kuršių nerijai medžiagų, pavyzdžiui, poliruoto juodojo granito, išplečia kapavietes, arba net laidoja artimuosius be departamento pritarimo. Dėl to kyla grėsmė etnografinių kapinių unikalumui.
Šiai problemai spręsti savivaldybėje surengtas specialus pasitarimas, pranešė savivaldybė.
Anot Neringos savivaldybės, daugiausia pažeidimų padaryta riboto laidojimo statusą turinčiose kapinėse. Tokį statusą turi Preilos gyvenvietės evangelikų liuteronų senosios kapinės bei Nidos senosios Liuteronų evangelikų kapinės.
Laidojant žmones šiose kapinėse, taikomi kur kas griežtesni reikalavimai nei civilinėse kapinėse. Etnografinėse riboto laidojimo kapinėse nauji kapai formuojami ar laidojama kape pakartotinai tik išimtiniais atvejais savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, gavus raštišką Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pritarimą.
Norint čia statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklą, antkapį, kitus statinius būtinas projektas, kurį privalu suderinti su paveldosaugininkais.
Riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 metų, ir neveikiančiose kapinėse nauji kapo paminklai ir antkapiai gali būti statomi, jeigu jų visai nebuvo ar jie buvo laikini, jeigu seni nusidėvi ar pripažįstami keliančiais avarijos grėsmę.
Nauji statiniai ten gali būti statomi tik iš natūralių arba istoriškai būdingų konkrečioms kapinėms medžiagų. Paminklas negali būti aukštesnis už kitose kapavietėse pastatytus paminklus.
Nutarta, kad siekiant išsaugoti etnografines kapines, jų autentiškumą būtina informuoti gyventojus apie šių kapinių reikšmę, apie kapaviečių priežiūrai bei antkapiniams paminklams keliamus reikalavimus. Ties etnografinėmis kapinėmis bus įrengti informaciniai stendai.
Šiuo metu Neringoje yra šešios kapinės, tačiau veikiančių kapinių statusą turi tik Nidos gyvenvietės civilinės kapinės Kuršių gatvėje ir Juodkrantės gyvenvietės civilinių kapinių dalis. Tarybos sprendimu neveikiančiomis kapinėmis paskelbtos Pervalkos gyvenvietės senosios kapinės bei Nidos kopų apželdintojų senosios kapinės.
Riboto laidojimo statusą turi Preilos gyvenvietės evangelikų liuteronų senosios kapinės bei Nidos senosios Liuteronų - evangelikų kapinės.
Kuršių nerija yra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.