Nepilnamečių apsaugos įstatymą D.Grybauskaitė pasirašys apgailestaudama

 (740)
Prezidentei Daliai Grybauskaitei teks pasirašyti Seimo antrą kartą priimtą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kurį jos pirmtakas Valdas Adamkus buvo vetavęs. Nors ji prieš keletą dienų kritikavo šį teisės aktą kaip homofobišką ir tikino nepasirašysianti nė vieno įstatymo, prieštaraujančio pamatinėms žmogaus teisėms, tai padaryti ją įpareigoja Konstitucija.
Nepilnamečių apsaugos įstatymą D.Grybauskaitė pasirašys apgailestaudama
© A.Didžgalvio nuotr.

Seimas antradienį atmetė kadenciją jau baigusio valstybės vadovo veto ir dar kartą priėmė šį įstatymą, kuriuo siekiama apsaugoti nepilnamečių dorovę ir psichiką.

Priimtą įstatymą gavęs prezidentas gali jį pasirašyti, vetuoti (grąžinti svarstyti pakartotinai) arba palikti pasirašyti Seimo pirmininkui. Jei parlamentas veto atmeta ir įstatymą priima dar kartą be pasiūlytų pataisų, jį prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti.

Antradienį priimtas įstatymas Prezidentūros kol kas nepasiekė, todėl D. Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys nenorėjo komentuoti jos pozicijos. Pasak jo, pirmiausia norima susipažinti su tekstu ir už įstatymą balsavusių parlamentarų argumentais.

Prieš kelias dienas dienraščiui „Verslo žinios" duotame interviu prezidentė užtikrino nepasirašysianti nė vieno įstatymo, kuris prieštarautų pamatinėms žmogaus teisėms. Taip ji komentavo V. Adamkaus vetuotą nepilnamečių apsaugos įstatymą.

„Mano požiūriu, tame įstatyme yra homofobiškų nuostatų. Negali būti jokios „aukštesnės“ priežasties, kuri įstatymo tikslą galėtų ištelti aukščiau pamatinių žmogaus teisių. Galiu pažadėti, jog nepasirašysiu nė vieno įstatymo, kuris joms prieštaraus“, - pabrėžė valstybės vadovė.

Tačiau vienas iš D. Grybauskaitės komandos narių neoficialiai teigė, kad jai „su apgailestavimu teks pasirašyti įstatymą", mat toks yra Konstitucijos reikalavimas. Dėdama parašą prezidentė esą greičiausiai pareikš apgailestavimą dėl Seimo priimtų nuostatų ir paminės įstatymo problemas. Vėliau ji galės teikti pataisas jau galiojančiam teisės aktui.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija antradienį paskelbė, jog ketina dėl šio įstatymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Liberalų nuomone, jis pažeidžia pagrindinio šalies įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kad „žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“ bei „žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“.

„Manome, kad Seimas problemas sprendžia pačiu primityviausiu ir neefektyviu būdu, nes uždraustas vaisius visuomet saldesnis. Šiuolaikinių technologijų pasaulyje užkirsti kelią gauti informaciją yra neįmanoma. Žymiai efektyviau būtų šviesti jaunuomenę, ugdyti savarankišką, gebančią mąstyti ir atsirinkti, kas gera, o kas bloga, asmenybę“, - pranešime cituojamas Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

Savo ruožtu tarptautinė žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International" pasmerkė Seimo balsavimo rezultatus.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Vilnių tvarkančioms bendrovėms – griežtas perspėjimas dėl nevalytų šaligatvių (4)

Sostinės savivaldybė, patikrinusi, kaip miestą tvarkančios bendrovės pasnigus nušlavė šaligatvius, nustatė daugiau kaip 850 pažeidimų, tai yra pusšimčiu daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iškritus pirmajam sniegui, buvo likę nenuvalyta daugiau kaip 30 proc. kiemų teritorijų. Per lapkričio mėnesį už netinkamai atliktą darbą dviem miestą tvarkančioms bendrovėms – „Mano aplinka“ ir „Stebulė“ – vien už lapkričio mėnesio netinkamai atliktus darbus nebus sumokėta daugiau kaip 80 tūkst. eurų, surašyti 47 patikrinimo aktai.

Siūloma suteikti teisę piliečiams individualiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (6)

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis užregistravo Konstitucinio Teismo įstatymo papildymo projektą, kuris įtvirtina individualaus konstitucinio skundo institutą.

Š. Birutis siūlo Druskininkų kultūros centro projektui skirti 8,5 mln. eurų (35)

Kadenciją baigiantis kultūros ministras Šarūnas Birutis Vyriausybei siūlo pripažinti Druskininkų kultūros centro projektą svarbiu valstybei.

URM neturi duomenų apie per žemės drebėjimą Indonezijoje nukentėjusius lietuvius

Užsienio reikalų ministerija (URM) neturi duomenų, kad per žemės drebėjimą Indonezijoje, Ačecho provincijoje, Sumatros saloje, būtų nukentėję Lietuvos piliečiai.

Lietuvos URM ginčija Rusijos argumentus dėl Vilniuje sulaikyto Gruzijos pareigūno (35)

Lietuvos užsienio reikalų ministerija teisėsaugai pateikė informaciją, kuria ginčija Rusijos argumentus dėl Vilniuje sulaikyto buvusio Gruzijos antiteroristinio centro vadovo Zurabo Maisuradzės.