Nepilnamečių apsaugos įstatymą D.Grybauskaitė pasirašys apgailestaudama

 (740)
Nepilnamečių apsaugos įstatymą D.Grybauskaitė pasirašys apgailestaudama
© A.Didžgalvio nuotr.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei teks pasirašyti Seimo antrą kartą priimtą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kurį jos pirmtakas Valdas Adamkus buvo vetavęs. Nors ji prieš keletą dienų kritikavo šį teisės aktą kaip homofobišką ir tikino nepasirašysianti nė vieno įstatymo, prieštaraujančio pamatinėms žmogaus teisėms, tai padaryti ją įpareigoja Konstitucija.

Seimas antradienį atmetė kadenciją jau baigusio valstybės vadovo veto ir dar kartą priėmė šį įstatymą, kuriuo siekiama apsaugoti nepilnamečių dorovę ir psichiką.

Priimtą įstatymą gavęs prezidentas gali jį pasirašyti, vetuoti (grąžinti svarstyti pakartotinai) arba palikti pasirašyti Seimo pirmininkui. Jei parlamentas veto atmeta ir įstatymą priima dar kartą be pasiūlytų pataisų, jį prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti.

Antradienį priimtas įstatymas Prezidentūros kol kas nepasiekė, todėl D. Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys nenorėjo komentuoti jos pozicijos. Pasak jo, pirmiausia norima susipažinti su tekstu ir už įstatymą balsavusių parlamentarų argumentais.

Prieš kelias dienas dienraščiui „Verslo žinios" duotame interviu prezidentė užtikrino nepasirašysianti nė vieno įstatymo, kuris prieštarautų pamatinėms žmogaus teisėms. Taip ji komentavo V. Adamkaus vetuotą nepilnamečių apsaugos įstatymą.

„Mano požiūriu, tame įstatyme yra homofobiškų nuostatų. Negali būti jokios „aukštesnės“ priežasties, kuri įstatymo tikslą galėtų ištelti aukščiau pamatinių žmogaus teisių. Galiu pažadėti, jog nepasirašysiu nė vieno įstatymo, kuris joms prieštaraus“, - pabrėžė valstybės vadovė.

Tačiau vienas iš D. Grybauskaitės komandos narių neoficialiai teigė, kad jai „su apgailestavimu teks pasirašyti įstatymą", mat toks yra Konstitucijos reikalavimas. Dėdama parašą prezidentė esą greičiausiai pareikš apgailestavimą dėl Seimo priimtų nuostatų ir paminės įstatymo problemas. Vėliau ji galės teikti pataisas jau galiojančiam teisės aktui.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija antradienį paskelbė, jog ketina dėl šio įstatymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Liberalų nuomone, jis pažeidžia pagrindinio šalies įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kad „žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“ bei „žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“.

„Manome, kad Seimas problemas sprendžia pačiu primityviausiu ir neefektyviu būdu, nes uždraustas vaisius visuomet saldesnis. Šiuolaikinių technologijų pasaulyje užkirsti kelią gauti informaciją yra neįmanoma. Žymiai efektyviau būtų šviesti jaunuomenę, ugdyti savarankišką, gebančią mąstyti ir atsirinkti, kas gera, o kas bloga, asmenybę“, - pranešime cituojamas Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

Savo ruožtu tarptautinė žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International" pasmerkė Seimo balsavimo rezultatus.

www.DELFI.lt
 
740
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuvoje

Orai: pasirodys snaigės (4)

2014 spalio mėn. 20 d. 10:12
Pirmadienį nepavyks išvengti lietaus, o antradienį galime sulaukti šlapdribos ar sausesnių snaigių, LRT radijui sakė sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Vyriausybė domisi galimybėmis pertvarkyti FNTT (6)

2014 spalio mėn. 20 d. 10:01
Premjeras Algirdas Butkevičius nurodė Vidaus reikalų ministerijai (VRM) įvertinti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) galimos pertvarkos privalumus ir trūkumus.

Scenarijus, kuriam turi ruoštis Ukraina (62)

2014 spalio mėn. 20 d. 06:51
Aukščiausiąją Radą šią savaitę rinksianti Ukraina greičiausiai neišvengs provokacijų ir protestų.

Parašai už 60 milijonų: išdalijo valstybinę žemę, už kurią sumokėsime visi (277)

2014 spalio mėn. 20 d. 00:01
Parašai už 60 milijonų: išdalijo valstybinę žemę, už kurią sumokėsime visi
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
DELFI toliau aiškinasi, kaip Vilniaus vakarinio aplinkkelio trasa tapo aukso kasykla žemvaldžiams.

Greitojo reagavimo pajėgų likimas – Seimo rankose (90)

2014 spalio mėn. 19 d. 21:16
Garbės sargyba
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Kuriamos greitojo reagavimo pajėgos galės tinkamai veikti tik tuomet, jei Seimas patvirtins KAM parengtas įstatymų pataisas, apibrėžiančias karinės jėgos naudojimą šalies teritorijoje taikos metu. Ar Seimui tam pakaks politinės valios? Precedentų jau turime – eskadrono „Aitvaras“ įteisinimui prireikė net 4 metų. Jeigu taip atsitiks ir su greitojo reagavimo pajėgomis, kariuomenės noras užkirsti kelią naujoms grėsmėms nueis per nieką.