Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo prieš mėnesį, o jau paaiškėjo keli dalykai: smurtas Lietuvoje klesti, policijai išaugusi papildoma darbo ir lėšų našta tampa nepakeliama. Pasimetę ir smurtą šeimoje patiriantys šalies gyventojai. Jie iki šiol nežino, ko tiksliai tikėtis iš atvykusių pareigūnų, kas nutiks išvestam smurtautojui, ar jie bus saugūs.
Nerimą keliantys skaičiai
Dar prieš įsigaliojant naujajam įstatymui daugelis neabejojo, kad smurtas šalyje plačiai paplitęs. O gauti statistikos duomenys nustebino ir didžiausius skeptikus. Nuo įstatymo įsigaliojimo gruodžio viduryje iki 2012 m. sausio 12 d. vidurdienio policija užregistravo 3 117 pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Iš viso pradėti 1 028 ikiteisminiai tyrimai.
Daugiausia smurtaujančiųjų yra Vilniaus apskrityje. Kituose šalies didmiesčiuose (Kaune, Klaipėdoje) jų perpus mažiau. Mažiausiai tokių pranešimų užregistruota Marijampolės ir Alytaus apskrityse. Nepasikeitė ir anksčiau vyravusi tendencija, kad dažniausiai smurtauja vyrai. Minėtu laikotarpiu į policijos įstaigas buvo pristatytos 89 moterys ir 1 170 vyrų. „Tendencijos nekinta: žmonės smurtauja kaip ir anksčiau. Gilesnių išvadų daryti kol kas negalime, nes praėjo nedaug laiko“, – teigė Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Lina Nemeikaitė.
Svarbiausia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo naujovė – norint sulaikyti smurtaujantį asmenį, nebereikia raštiško aukos skundo. Ikiteisminis tyrimas pradedamas be jo.
Užtenka skambučio
Naujasis įstatymas gina ir moteris, ir vaikus bei vyrus. Gavę pranešimą apie smurto atvejį namuose, policijos pareigūnai skuba į įvykio vietą, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą.
Smurtautojas sulaikomas iki 48 valandų. Per tą laiką ikiteisminio tyrimo teisėjas nusprendžia, kokią apsaugos priemonę taikyti smurtą patyrusiam asmeniui.
Įstatyme numatyti keli įpareigojimai smurtautojui: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos arba nesiartinti prie asmens, nukentėjusio nuo jo, su juo nebendrauti ir nepalaikyti jokių ryšių. „Smurtą prieš artimuosius naudojęs asmuo turi laikinai palikti būstą, net jei turtas įformintas jo vardu. Išeidamas iš namų jis gali pasiimti asmeninius daiktus, dokumentus ir kitus daiktus, dėl kurių išsinešimo smurtą patyręs asmuo neprieštarauja“, – tvirtino L.Nemeikaitė.
Jei smurtavęs asmuo neturi kur prisiglausti ar lėšų išsinuomoti kambarį viešbutyje, policijos pareigūnai jam suteikia informaciją apie įstaigas ir įmones (nakvynės namus ir pan.), teikiančias nemokamas nakvynės paslaugas. Į smurtautojo pasirinktą nakvynės vietą jį lydi pareigūnas.
Papildomų lėšų neskyrė
Prieš įsigaliojant įstatymui aštriai diskutuota, kur teks vežti smurtautojus. Laimei, dėl to problemų kol kas nekilo. Daugelis jų atsiduria policijos areštinėse. „Sulaikomi smurtautojai areštinėse elgiasi gana ramiai, vietos užtenka. Tačiau didėja pareigūnų darbo krūvis. Minėtos kategorijos įtariamieji sulaikomi
48 valandoms, todėl susidaro „konvejeris“ – vieni iš areštinių paleidžiami, kiti atvežami“, – apie suintensyvėjusį darbą areštinėse pasakojo L.Nemeikaitė. Nakvynių namai smurtautojų dar nesulaukė.
Tiesa, mažesnių miestelių policijos pareigūnai skundžiasi, kad padidėjo išlaidos degalams: mat jie areštinių neturi, o smurtautojus veža į kituose miestuose esančias policijos įstaigas. Lietuvos policija džiaugiasi, kad atsirado galimybė bausti tokius nusikaltėlius, tačiau pripažįsta ir tai, kad jei valdžia įstatymui įgyvendinti neskirs papildomai lėšų, nukentės kitos policijos atliekamos funkcijos.
„Pareigūnai sulaukia tūkstančių iškvietimų dėl galimo smurto šeimose. Manome, kad per metus bus pradėta daugiau nei 5 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Vienas toks tyrimas policijai kainuoja 1 600–
1 800 Lt, o papildomas finansavimas neskirtas. Jei nebus gauta papildomų lėšų, policijai teks perskirstyti savo lėšas. Dėl to gali nukentėti kitos policijos funkcijos“, – teigė L.Nemeikaitė.