Jau šio mėnesio pabaigoje, paskutinį spalio sekmadienį, Lietuvoje bus įvedamas žiemos laikas. Laikrodžio rodykles tądien turėsime pasukti valanda atgal.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Spalio 30-ąją, 4 valandą ryto, bus oficialiai atšaukiamas vasaros laikas, kuris buvo įvestas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį. Tikinama, kad prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių.

Vertinama prieštaringai

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, taupyti dienos šviesą. Tačiau netrūksta šią sistemą kritikuojančių.

Štai medikai metai iš metų kartoja, kad tokia sistema gali pakenkti sveikatai, esą tai turi įtakos ir nelaimingų atsitikimų statistikai, padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius. Prieš laiko persukimą – ir 74 proc. švietimo įstaigų bendruomenių atstovų – vadovų, mokytojų, dėstytojų, mokinių, tėvų, studentų, parodė Švietimo ir mokslo ministerijos šių metų balandį atlikta apklausa.

Pagal Europos Komisijos direktyvą, dabartinė laiko keitimo tvarka galioja iki 2016 metų pabaigos – tuomet, jeigu ES narės nesikreips dėl jos keitimo, direktyva turėtų būti pratęsta dar penkeriems metams. Taigi šiemet Lietuva galėjo atsisakyti sprendimo du kartus per metus persukti laikrodžius, bet panašu, kad šia galimybe nebus pasinaudota.

Poveikis – gyvūnams, bet ne žmonėms

Dar prieš kurį laiką Vilniaus miesto tarybos narys, socialdemokratų ūkio viceministras Marius Skarupskas DELFI sakė, kad Vyriausybei buvo įteiktas dokumentas, kuriuo nurodoma, kad pretekstų keisti šiuo metu galiojančią tvarką nėra.

„Ministerijoje turėjome užduotį išanalizuoti ir pateikti siūlymus dėl vasaros laiko taikymo Lietuvoje. Apibendrinus studijas ir dokumentus galima daryti išvadą, kad laiko kaitaliojimas nėra palankus gyvūnams (Aplinkos ministerija teigia, kad vasaros laiko įvedimas nėra palankus nusistovėjusiems gyvūnų šėrimo režimams (pavyzdžiui, Kauno zoologijos sodas) ir daro tiesioginį neigiamą poveikį gyvūnų fiziologiniams poreikiams. Žemės ūkio ministerija laikosi labai panašios nuomonės). Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad laiko kaitaliojimas reikšmingo poveikio žmonių sveikatai neturi. Daugelis atliktų studijų ir apklaustų institucijų pritaria vasaros laiko taikymo tikslingumui“, – savo feisbuko paskyroje plačiau šį sprendimą aiškino jis.

Anot M. Skarupsko, jei norima inicijuoti direktyvos svarstymą, reikia pateikti pakankamai griežtus ir pagrįstus įrodymus, kodėl tai yra blogai.

„Pavyzdžiui, kyla rimtos problemos dėl sveikatos, pastebime pokyčius ekonomikoje. Šią dieną Lietuvoje to nėra. Atvirai pasakius, manau, jau dabar aišku, kad po 2016 m. laiką suksime ir toliau“, – DELFI sakė M. Skarupskas.

Sezoninis laikas – apie 100 pasaulio valstybių

Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, tačiau daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Laikrodis sukamas du kartus per metus – kovo ir spalio pabaigoje.

Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, 1784 m. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Tačiau vasaros laiką kai kurios valstybės įsivedė tik XX a. pradžioje.

Sezoninį laiką turi apie 100 pasaulio valstybių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: vasara pasiduoda (7)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (29)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (40)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (11)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (22)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (99)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

„Napoli“ sulaužė Nicos įtvirtinimus ir žengė į UEFA Čempionų lygos grupių etapą džiaugiasi škotai, slovėnai, graikai ir ispanai

Į UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapą užtikrintai žengė Italijos vicečempionė...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (500)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (20)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (6)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...