Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio 16-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, balandį 74 proc. respondentų palankiausiai vertino Prezidentę D. Grybauskaitę. Premjerui A. Butkevičiui palankumą išreiškė 70 proc. apklaustųjų. D. Grybauskaitės populiarumas pakilo 1 proc., o A. Butkevičiaus priešingai - 1 proc. sumažėjo. V. Adamkaus palankumas nepakito ir išliko kaip kovą - 65 proc. V. Blinkevičiūtę palankiai vertino 57 proc. apklaustųjų.

Dar šešis visuomenės veikėjus šalies gyventojai vertino labiau palankiai nei nepalankiai - Seimo narę konservatorę Ireną Degutienę, "tvarkietį" aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, liberalsąjūdietį parlamentarą Eligijų Masiulį, buvusį parlamentarą socialdemokratą Česlovą Juršėną ir socialdemokratą sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį.

Kovą nepalankiausiai buvo vertinti šeši politikai, o balandį šis sąrašas pasipildė dar vienu.

Nemėgstamiausių politikų sąrašo viršuje išlieka konservatorių lyderis, buvęs Premjeras Andrius Kubilius, jį nepalankiai įvertino 76 proc. respondentų - praėjusį mėnesį apie A.Kubilių nepalankiai atsiliepė 77 proc. apklaustųjų. 3 procentiniais punktais - nuo 65 iki 68 proc., palyginus su kovu, padaugėjo nepalankiai atsiliepiančių apie europarlamentarą, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą Valdemarą Tomaševskį. Šiek tiek padaugėjo neigiamai vertinančių ir sostinės merą Artūrą Zuoką - kovą juo nusivylę buvo 59 proc. respondentų, o šiuo metu tokių yra 62 proc. Nežymiai - vos 1 procentiniu punktu, iki 61 proc., pagerėjo europarlamentaro Vytauto Landsbergio vertinimas, tačiau jis dar išlieka prie nepalankiausiai vertinamųjų.

Vis daugiau apklaustųjų teigia esą nusivylę Seimo frakcijos "Drąsos kelias" seniūne Neringa Venckiene: kovą N. Venckienę nepalankiai vertino 54 proc. apklaustųjų, o balandį - jau 56 proc.

Buvusi Kauno apygardos teismo teisėja įtraukti į dažniausiai minimų visuomenės veikėjų sąrašą pradėta nuo praėjusių metų vasario: 2012 m. vasarį N. Venckienę palankiai vertino 30 proc., kovą - 35 proc., balandį - 38 proc., gegužę - 36 proc., o birželį - jau 37 proc. respondentų. Politikei palankumą šiuo metu rodo 24 proc. respondentų. N. Venckienės įkurta politinė partija "Drąsos kelias" taip pat nežiba reitinguose - jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, ji gautų 1,1 proc. rinkėjų balsų.

Be to, beveik pusė - 47 proc. - apklaustųjų teigė palankiai vertiną Seime priimtą sprendimą atimti teisinę neliečiamybę iš N. Venckienės. Trečdalis apklaustų gyventojų tokį Seimo sprendimą įvertino nepalankiai, penktadalis respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Šį parlamento sprendimą palankiau įvertino vyrai, mažesnių miestų ir kaimo gyventojai, specialistai ir tarnautojai, o kad sprendimą atimti iš N. Venckienės teisinę neliečiamybę vertina nepalankiai, dažniau atsakė moterys, didmiesčių gyventojai, respondentai su viduriniu išsilavinimu, lenkų tautybės gyventojai.

Tarp nemėgstamiausių politikų atsidūrė ir V. Uspaskichas, kurį nepalankiai vertina 53 proc. , palankiai - 37 proc. apklaustųjų. Palyginus su kovo mėnesio apklausa, V. Uspaskicho vertimas pablogėjo 5 procentiniais punktais ir tai yra daugiausiai pablogėjęs visuomenės veikėjo vertinimas. Praėjusį mėnesį V. Uspaskicho vertinimas buvo sumenkęs 4 procentiniais punktais. Nors V. Uspaskicho reitingai krinta, Darbo partijos reitingai lieka stabiliai aukšti - už partiją rinkimuose į Seimą balsuotų 12,2 proc. respondentų, rodo apklausa.

Parlamentaru Petru Gražuliu yra nepatenkinti 53 proc. respondentų.

Per mėnesį nuo kovo apklausos labiausiai pagerėjo Europos Parlamento narės V. Blinkevičiūtės vertinimas - 8 procentiniais punktais. 3 procentiniais punktais padaugėjo palankiai vertinančių Seimo narį P. Gražulį ir europarlamentarą V. Landsbergį.

Palyginus su kovu, 3 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, palankiai vertinančių Seimo Pirmininką "darbietį" Vydą Gedvilą.

Pasak politologo, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo doc. dr. Tomo Janeliūno, V. Uspaskicho reitingus pradėjo veikti neigiamos žinios apie jį, teismo procesus bei mėginimus jų vengti, netgi sveikatos būklė, kai viešojoje erdvėje politikas buvo įtarimas psichotropinių medžiagų vartojimu.

"Visos tos neigiamos žinios iš tikrųjų pastaruosius turbūt beveik du mėnesius ganėtinai aiškiai dominavo viešojoje erdvėje ir, matyt, tai iš tikrųjų labai aiškiai atsiliepė ir gyventojų nuomonei", - naujienų agentūrai ELTA sakė T. Janeliūnas.

Jis pridūrė, kad nemažą įtaką V. Uspaskicho reitingams galėjo turėti Darbo partijos pastangos jungtis su antrine Leiboristų partija, kas vertinama kaip pastangos Darbo partijai suteikti naują juridinio asmens statusą ir atitinkamai išvengti teistumo partijai. Pašnekovo teigimu, visa tai liudija, kad V. Uspaskichas bando išsisukti nuo teisėtvarkos, o tai skatina neigiamą vertinimą.

Paprašytas pakomentuoti, kodėl tuomet Darbo partija, priešingai nei jos vadovas, visuomenės apklausose vertinama palankiai (užima antrą poziciją partijų populiarumo rikiuotėje), T. Janeliūnas neatmetė, kad V. Uspaskichas tampa savotiška kliūtimi partijai, tai tarsi gali liudyti apie reikalingumą politinei jėgai keisti lyderį. Politologas Darbo partijos reitingus siejo su tuo, kad ji ne nauja, seniai matoma, palankumo sulaukia kiti ryškūs partijos nariai, partija nebėra išimtinai siejama su V. Uspaskichu.

"Gali būti iš tikrųjų, kad žmonės, kurie balsavo, ir galbūt ne vieną kartą balsavo, už Darbo partiją, vis dar ją vertina kaip politinę jėgą, tačiau asmeniškai V. Uspaskichas vis dažniau yra matomas neigiamoje šviesoje", - sakė docentas. T. Janeliūnas nedrįso prognozuoti, kiek rimti yra V. Uspaskicho pareiškimai apie pasitraukimą iš didžiosios politikos. Tokių pareiškimų esą yra buvę ir anksčiau, o taip bandoma sukurti mitą apie politizuotus teismų procesus.

Vertindamas N. Venckienės ir "Drąsos kelio" krintančius reitingus politologas sakė, kad jų kritimas matytas ir per spalį vykusius Seimo rinkimus. Tačiau ypač daug įtakos turėjo teisinės neliečiamybės atėmimas, N. Venckienės retorika apie tariamą politinį susidorojimą su ja ir apskritai jos dingimas iš akiračio.

"Nėra politikės - iš esmės nėra jos rėmėjų. Manyčiau, kad čia kažkokių kitų ypatingų versijų nereikia ieškoti", - lakoniškai atsakė politologas.

Palankiausiai vertinamų lyderių pozicijas T. Janeliūnas aiškino tuo, kad žmonės vertina tuos politikus, kuriuos mato dažniausiai.

"Šia prasme A. Butkevičiaus populiarumo sumažėjimas pastaraisiais mėnesiais jau tampa akivaizdesnis, nes iš jo pusės matoma vis daugiau neryžtingumo. O Prezidentės reitingai, manau, visada pakankamai aukšti buvo, ir dabartinė situacija jai gali būti palanki vėl grįžti į tas įprastas aukštumas", - sakė T. Janeliūnas. Jis pridūrė, kad D. Grybauskaitė pastaruoju metu nesikiša į valdančiosios koalicijos konfliktus, dėl ko jos populiarumas buvo smuktelėjęs, nesivelia į "didelius mūšius", yra neutrali, priima tarptautinius apdovanojimus. Tai, anot pašnekovo, ir yra pagrindiniai veiksniai, leidžiantys jai išlikti teigiamoje šviesoje.

V. Adamkaus ir V. Blinkevičiūtės populiarumą politikos apžvalgininkas siejo su inercija, įpročiais, tariamais nuopelnais, netgi nostalgija gyventojų akyse.
Apklausa