Sociologės, Vytauto Didžiojo universiteto docentės Mildos Ališauskienės nenustebino apklausos rezultatai. Ypač dažna norma, kad tradicinė lietuviška šeima - vyras, žmona ir du vaikai.
| Ar Jūs turite vaikų? (proc.) | |
| Taip, vieną | 21,4 |
| Taip, du | 36,5 |
| Taip, tris | 10,5 |
| Taip, daugiau nei tris | 2,8 |
| Ne, bet ketinu turėti | 19,0 |
| Ne, ir neplanuoju turėti | 9,8 |
| Iš viso: | 100 |
Įdomu, kad beveik dešimt procentų apklaustųjų net neplanuoja turėti vaikų, beveik penktadalis – dar ketina.
Teiraujantis, kodėl nusprendė turėti vaikų, apklaustieji rinkosi stereotipišką atsakymą, kad šeima be vaikų - ne šeima. „Tai rodo lietuviškos šeimos sampratą, kad būtinai turi būti vaikai“, - pastebėjo sociologė.
Dažnai minėta priežastis gimdyti – meilė vaikams – dr. M. Ališauskienei gana įdomus argumentas: kaip rodo patirtis ta meilė ne visada pasireiškia praktiškai.
Myli vaikus, bet skiria 7 min. per dieną
Labai savotiška meilė, jei pasisakoma už fizines bausmes ir vaikų auklėjimą mušimu. Abejotinas vaikų užimtumo skatinimas, žaidimų aikštelių statybą ir kitų popamokinio užimtumo veiklų palaikymas“, - vardijo sociologė.
Pasak M. Ališauskienės, tai priklauso nuo politinių sprendimų, tačiau „juos priima visuomenės atstovai, o DELFI apklausoje 40 proc. sako, kad myli vaikus”.
Svarbu pratęsti giminę
Vaikai gimdomi norint pratęsti giminę. Tai DELFI apklausoje patvirtino beveik ketvirtadalis respondentų. Sociologės teigimu, galvojimas, kas bus palikta po savęs, taip pat yra tradicinės visuomenės bruožas.
Penktadaliui respondentų svarbu, kad senatvėje jais kažkas pasirūpintų. „Auginant vaikus tarsi projektuojama, kad jie privalės pasirūpinti tėvais, nors šiuolaikinės visuomenės tendencijose ryškėja, kad žmonės patys kaupia bandydami užsitikrinti ramią senatvę ir neperkelia šios naštos vaikams“, - komentavo VDU docentė.
Tikisi sotesnės senatvės
Motyvas vaikus auginti dėl pragmatiškų priežasčių patvirtina, kad daliai žmonių vaikas ne tikslas, o priemonė. Kaip parodė DELFI apklausa, sotesnės senatvės iš vaikų tikisi beveik ketvirtadalis apklaustųjų.
„Jeigu į vaiką projektuojami tam tikri reikalavimai, lūkesčiai, tik gimęs jis tarsi turi tam tikrą programą, ką jis gyvenime turės daryti“, - komentavo sociologė, pridurdama, jog anksčiau vaikus buvo įprasta gimdyti ir tam, kad namų ūkį prižiūrėtų, darbuose padėtų. Kuo daugiau vaikų, tuo labiau tas ūkis klestėdavo.
Netyčiukų tik 10 proc.?
14 proc. apklausos dalyvių vaikų teigė susilaukę dėl to, kad norėjo partneris. 10 proc. – netyčia.
Pasak sociologės M. Ališauskienės, minėtieji 10 proc. tikriausiai yra neplanuoti nėštumai, kai gimsta vadinamieji netyčiukai.
„Tačiau negalima teigti, kad visi kiti vaikai buvo planuoti. Galbūt anksčiau minėti paaiškinimai, kodėl nusprendė turėti vaikų, buvo antriniai, po to, kai taip išėjo. Sunku pasakyti, dažnai apklausos sukelia daugiau klausimų negu atsakymų“, - neskubėjo su išvadomis VDU docentė.
| Kodėl nusprendėte turėti vaikų? (proc.)Klausimas tik turintiems vaikų | |
| Šeima be vaikų - ne šeima | 71,2 |
| Myliu vaikus | 41,8 |
| Norėjau pratęsti giminę (save) | 24,4 |
| Kad senatvėje būtų kas pasirūpina | 23,9 |
| Norėjo partneris | 14,0 |
| Taip išėjo | 9,5 |
| Kita | 0,8 |
| Nežinau | 0,6 |
Galimi keli atsakymai. Bendra atsakymų suma viršija 100 proc.
„Spinter“ apklausos duomenimis, moterys, 36-55 m. žmonės, vidutinių pajamų, rajonų centrų gyventojai dažniau teigė, jog šeima be vaikų – ne šeima. Mylinčios vaikus dažniau nurodė moterys, 26-45m. amžiaus respondentai. Norą pratęsti giminę – vyrai, 36-55 m. atstovai.
Vaikų dėmesio senatvėje dažniau tikisi moterys, žemesnio išsimokslinimo, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.
Neranda žmogaus, tinkamo vaikų auginimui
Atskirai apklausus vaikų neturinčius respondentus paaiškėjo, kad beveik trečdalis nesutiko tinkamo partnerio, tik kiek mažiau neturėti vaikų nutarė todėl, kad nori gyventi sau, 13,3 proc. negali susilaukti, 12,7 – turi kitų tikslų.
| Kodėl nusprendėte neturėti vaikų? (proc.) Klausimas tik neturintiems vaikų. | |
| Nesutikau tinkamo partnerio (-ės) | 32,2 |
| Noriu gyventi sau | 29,8 |
| Negalime susilaukti | 13,3 |
| Turiu kitų tikslų | 12,7 |
| Nemyliu vaikų | 9,1 |
| Nepakanka finansų | 6,2 |
| Neturiu būsto | 4,0 |
| Kita | 9,1 |
| Nežinau | 8,0 |
Galimi keli atsakymai. Bendra atsakymų suma viršija 100 proc.
Tinkamo partnerio(-ės) nebuvimą dažniau nurodė didmiesčių gyventojai, vyrai. Norintys gyventi sau – jaunesnio amžiaus (18-35m.) atstovai, moterys, didmiesčių gyventojai. Turintys kitų tikslų dažniau nurodė turintys aukštąjį išsimokslinimą, aukštesnių pajamų respondentai ir vyrai.
“Tinkamos“ moters paveikslas neatitinka tikrovės
Sociologei M. Ališauskienė plačiau pakomentavo dažniausiai minėtą atsakymą į klausimą, kodėl nusprendė neturėti vaikų.
„Tai, kad net trečdalis apklaustųjų teigė vaikų neturintys todėl, kad nesutiko tinkamo partnerio, gali rodyti, jog ieškoma tokio žmogaus, su kuriuo būtų patogu, tinkama auginti vaikus. Ne partnerio kaip gyvenimo, sielos draugo, o to, kuris tinkamas. Tai įdomu“, - sakė mokslininkė.
Atkreipdama dėmesį, jog tinkamo parnerio nebuvimą dažniau nurodė vyrai, M. Ališauskienė sakė: „Tai tik patvirtina, kad didmiesčiuose gyvenančios moterys yra labiau išsilavinusios ir gyvenime turi kitokių tikslų, nėra tradiciškai suvokiamos kaip moterys, kurios būtų tinkamos partnerės“.
Tačiau tada kyla klausimas, kokią moterį jie mato, kaip partnerę, kuri būtų tinkama auginti vaikus? „Dirbanti visą darbo dieną, norinti tobulėti, norinti lygiavertės partnerystės moteris tinkama partnerė auginti vaikus ar ne? Ar vis dėlto reikia moteris, kuri atsiduotų namams?“, - kėlė klausimus sociologė.
M. Ališauskienė čia įžvelgia ir tam tikrų projekcijų galimybę. „Vaikų neturintys dėl to, kad, kaip teigia, nerado tinkamos partnerės, susikūrę moters, su kuria norėtų auginti vaikus, paveikslą, tačiau jis nelabai atitinka tikrovės, todėl tokios partnerės nesutinka. Aš taip interpretuočiau“, - sakė DELFI pašnekovė.
Pirmenybė karjerai
Sociologei atrodo natūralu, kad gyvena sau ir neskuba vaikų gimdyti jauni žmonės nuo 18 iki 35 metų amžiaus. „Tai tiesiog rodo tendenciją atidėti šeimos kūrimą vėlesniam laikotarpiui, kurią patvirtina ir demografinių tyrimų duomenys. Pirmiausia siekiama susikurti gerovę, užsitikrinti karjerą, tapti brandžia asmenybe ir tik tada planuoti vaikus“, - sakė VDU docentė.
Minėtus pokyčius lemia pakitusi visuomenės struktūra. Vėlyvosios modernybės visuomenėje žmonės nori individualiai tobulėti, pasiekti brandą, kurios pagrindu ateinančioms kartoms perduos tai, ką sukūrė, sukaupė.
Kas dešimtam aktualus dirbtinis apvaisinimas?
Duomenys apie tai, kad 13 proc. teigia vaikų neturintys todėl, kad negali susilaukti, mokslininkei rodo, kokiai daliai visuomenės gali būti aktuali medicininė pagalba ir įvaikinimo klausimai.
„Verdant diskusijoms apie dirbtinį apvaisinimą, įvaikinimo problemas, jau galima turėti omenyje, jog daugiau nei kas dešimtas žmogus šioje vietoje turi problemų“, - atkreipė dėmesį M. Ališauskienė.
Kaip parodė DELFI apklausa, tarp turinčiųjų svarbesnių tikslų, nei vaikai – daugiau vyrų.
„Tradicinės visuomenės keliami tikslai sukurti šeimą, užauginti žmogų, paruošti po savęs ateinančią kartą nebėra tokie aktualūs, nes gyvenimas fokusuojasi į čia ir dabar. Jeigu gyvenu čia ir dabar, man svarbu šiandien išgyventi, galvoti, kaip užsitikrinti savo egzistenciją ir tada vaikai gali nebūti pirmaeilis tikslas“, - mano apklausą komentavusi socialinių mokslų daktarė.
Nepakanka finansų, neturiu būsto, sociologės nuomone yra pakankamai tradiciniai atsakymai į klausimą, kodėl pasirenkama gyventi be vaikų.
Tik vienas iš pašaukimų
„Dėl vaikų nemeilės, kaip argumento neplanuoti atžalų, visose visuomenėse buvo dalis žmonių, kurie jų neturėjo, neaugino, tik niekas neklausinėjo – myli ar nemyli vaikus. Tiesiog ėjo žmonės į vienuolynus, rinkosi kitus gyvenimo kelius“, - komentavo M. Ališauskienė.
Vaikai – tik vienas iš pašaukimų. Kaip parodė DELFI apklausa, ne visi gyventojai įvardija, kodėl nenori turėti vaikų, tad ir šioje apklausoje beveik kas dešimtas neturintis ir nenorintis jų turėti nepaaiškino, kodėl ir pasirinko grafą „kita“.
Pusė apklaustųjų tėvais tapo iki 24 metų amžiaus
Apklausos duomenimis, pusė respondentų tėvais tapo iki 24 metų amžiaus. Dar trečdalis nuo 25 iki 29 metų amžiaus. 46 metų ir vyresniame amžiuje pirmo vaiko susilaukusių tėvų dalis tesiekia 0,1 proc.
| Kokio amžiaus susilaukėte pirmojo vaiko? (proc.) Klausimas tik turintiems vaikų | |
| Iki 18 metų | 0,8 |
| 18-24 metų | 51,0 |
| 25-29 metų | 32,1 |
| 30-35 metų | 9,4 |
| 36-40 metų | 4,9 |
| 41-45 metų | 1,7 |
| 46-50 metų | 0,1 |
| Iš viso: | 100 |
Naujienų portalo DELFI užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" apklausą atliko praėjusių metų lapkričio 19-27 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
Norite pasidalinti savo istorija ar patirtimi? Tai galite padaryti žemiau: