„Mama iš tiesų mums labai padėjo auginti pametinukus berniukus. Kai išėjau į darbą, pati pasisiūlė prižiūrėti mažiuką, kol grįšiu iš darbo. Neva, turime paskolą būstui, kam leisti pinigus auklei. Tačiau už tai pradėjome mokėti barniais šeimoje“, – pasakojo valstybės tarnautoja dirbanti dviejų vaikų mama.
Pasak Justės, anytos žodis šeimoje darėsi vis svaresnis, o noras pasipuikuoti, kokia ji pasiaukojanti ir tobula, – badyti akis.
„Pasakymą, kad savaitei išvykstame prie jūros ji priėmė džiaugsmingai. Pradėjo vardyti, ką reikės nusipirkti ir pasiimti, kokiu maršrutu važiuosime, kad pirmyn – per Panemunės pilis, kuriose ji tik jaunystėje yra buvusi, o grįždami – per Kauną, jos studijų miestą“, – pasakojo marti.
Jos pastabą, kad planavo važiuoti keturiese, vyro mama priėmė kaip įžeidimą. Tačiau nieko nesakė.
„Geriau jau būtų išrėkusi, kad mes savanaudžiai, negerbiame jos ir pan., nes dabar vaikšto demonstratyviai liūdna su skausminga išraiška veide. Matau, vyras to tiesiog negali pakelti. Tačiau ir aš nebenoriu nusileisti. Sunkusis laikotarpis baigėsi, vaikai paaugo, po penkerių metų pertraukos juk turime teisę pabūti vieni“, – pikta Justei.
Su vyru svarstė visokius variantus. Gal padovanoti mamai savaitę sanatorijoje ar pasiūlyti prie jūros važiuoti su draugėmis. Bandė apie tai pasikalbėti, tačiau anyta tik apsiverkė, neva, kai aukojosi, savo gyvenimo dėl anūkų neturėjo, viskas buvo gerai. O kai važiuoti prie jūros – su draugėmis.
„Vyras jaučiasi kaip tarp dviejų ugnių. Jam ir gaila mamos, kuri jau dešimt metų našlauja, yra labai atsidavusi mūsų šeimai, ir pikta. Sako, kad jaučiasi kaip įkaitas. Jokių švenčių, jokių iškylų, jokių išvykų be mamos. Ar tai ne per didelė kaina už dvejus metus pagalbą su vaikais? Geriau jau iš paskutiniųjų būtume samdę auklę“, – mano Justė.
Kodėl svarbu nustatyti aiškias ribas
Aprašytą situaciją Individualiosios psichologijos konsultantų asociacijos prezidentė Rasa Kardaitė-Vėlyvienė vadino keblia, tačiau pabrėžė, kad jauna šeima turi nustatyti aiškias ribas ir patys spręsti, kada jiems atostogauti vieniems, o kada su mama.
„Ją taip pat galima suprasti, nes nuoširdžiai rūpinosi anūkais ir tikriausiai labai įsiskaudino išgirdusi, kad vaikai nori atostogauti be jos. Kita vertus, jaunai šeimai labai svarbu pabūti tik vieniems su kitais – vyrui tik su žmona, vaikams tik su mama ir tėčiu. Todėl, kad ir kaip nemalonu būtų, Justė su vyru turėtų apie tai atvirai pasikalbėti su mama. Pasakyti, kad vertina mamos pagalbą, tačiau atostogauti norėtų važiuoti vieni. Taip pat galima pasiūlyti Panemunės pilis visiems kartu aplankys, pvz., savaitgalį. Dar kitą močiutė galbūt galėtų šeimai pabūti gide jaunystės studijų mieste Kaune“, - komentavo specialistė.
Paklausta, ar tiktų apie tai parašyti, jei tiesiai kalbėti su mama – per daug baisu, konsultantė sakė, kad tai priklauso nuo bendravimo įpročių: „Jei šeimoje įprasta raštelių rašymo kultūra, tiktų ir toks variantas. Tačiau jei ne, mama gali dar labiau įsižeisti, kad su ja net nekalbama, o tik rašoma“.
Išdrįsti atvirai kalbėtis nemaloniomis temomis – sunku, bet būtina, antraip, konsultantės žodžiais, viskas velsis ir gali išaugti į didelę problemą.
„Mama gali pykti, liūdėti, jaustis apleista, kai šeima paaiškins, kodėl nori atostogauti be jos, tačiau to nereikėtų priimti asmeniškai. Tai – natūralūs mamos jausmai, su kuriais, tikėtina, ji pati nesunkiai susitvarkys“, – sakė R. Kardaitė-Vėlyvienė.
