Neleidę teisti E.Lementausko, parlamentarai teisinasi užimtumu ir atsitiktinumuatnaujinta 16.00

 (710)
Seimas antradienį neleido Evaldo Lementausko patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl teismas negalės tęsti jo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Už tai, kad dėl papirkimo teisiamo E. Lementausko imunitetas būtų panaikintas, balsavo 68 parlamentarai, dar 4 tautos atstovai susilaikė, o sprendimui priimti reikėjo ne mažiau nei 71 balso „už“.
Evaldas Lementauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Seimas tampa stogu žmonėms, kurie įtariami padarius nusikalstamą veiką“, - taip balsavimą reziumavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas, teisininkas Henrikas Mickevičius.

Pritrūko balsų

Teisinį imunitetą E. Lementauskui panaikinti sutiko 36 konservatoriai, 5 Mišrios Seimo narių grupės parlamentarai, 14 socialdemokratų, 4 liberalai, 1 „krikščionis“, 7 jungtinės „prisikėlėlių“ ir liberalcentristų atstovų, 1 „tvarkietis“ ir nė vieno „darbiečio“.

Tai reiškia, kad balsavime nepasirodė 9 Darbo partijos politikai, 16 „tvarkiečių“, 9 socialdemokratai, 6 „krikščionys“, 8 liberalai, 5 jungtinės „prisikėlėlių“ ir liberalcentristų frakcijos nariai, 10 konservatorių bei 5 Mišrios grupės nariai.

Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius teigė, kad dalis partijos narių turėjo susitikimą partijos būstinėje, tad posėdyje dalyvauti negalėjo. Tačiau, pasak socialdemokratų pirmininko, frakcijoje neva buvo priimtas sprendimas panaikinti E. Lementausko imunitetą.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis taip pat sakė, kad dalis Seimo narių iš jo vadovaujamos frakcijos buvo išvykę į užsienį, dar kiti, išskyrus jį patį, pasirinko „balsavimą kojomis“, mat asmeniškai pažįsta E. Lementauską ir nenorėjo balsuoti nei „už“, nei „prieš“.

Krikščionių partijos frakcijos vadovas Vidmantas Žiemelis teigė pats turėjęs susitikimą, o dėl kitų savosios frakcijos narių negalėjo nieko pasakyti.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys aiškino, jog frakcija buvo nusprendusi balsuoti laisvai, mat „darbiečiai“ nėra tiek įsigilinę, kad galėtų nuspręsti – verta E. Lementauską atiduoti teismui, ar ne.

„Būtume balsavę „už“, sakytų, kad keršijame kažkam, balsuotume „prieš“, būtų interpretuojama, kad čia su mumis susiję, todėl daugelis pasirinko nebalsuoti, juolab, kad ir išsakyti argumentai buvo tokie, kad reikėjo papildomos informacijos“, - teigė V. Gapšys.

H.Mickevičius: E.Lementauskas turėtų atsistatydinti

Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas H. Mickevičius teigia, kad pastarasis sprendimas dar kartą įrodė, kaip Seimas tampa stogu žmonėms, įtariamiems nusikalstamos veikos padarymu.

„Seimas tampa stogu žmonėms, kurie įtariami padarius nusikalstamą veiką. Jeigu pamenate, panaši situacija kartojosi su Jonu Ramonu, su kitais irgi. Tai tampa sistemine problema. Mane stebina, koks tas Seimas nekompetentingas ir neįgalus nieko spręsti. Vietoje to, užsiima niekalais, tokiais kaip homoseksualių asmenų persekiojimas, šeimos apibrėžimų kūrimas ir taip toliau. Man asmeniškai visai tai sudaro vieną visumą“, - piktinosi teisininkas.

Pasak jo, susidarius tokiai situacijai garbingas asmuo turėtų atsistatydinti ir įrodyti savo nekaltumą, kaip kad anksčiau yra pasielgę Vytenis Andriukaitis ir Arvydas Vidžiūnas.

„Jeigu jis šito nepadarys, tai pasiųs tam tikrą signalą: tai reiks, kad jis nuėjo į Seimą ne tam, kad atstovautų rinkėjams, o tam, kad pasislėptų nuo teisingumo. Nežinau, kas gali būti ciniškiau“, - teigė H. Mickevičius.

Teismas E.Lementausko byloje lauks Seimo kadencijos pabaigos

Seimui nepanaikinus parlamentaro Evaldo Lementausko teisinės neliečiamybės Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas turės sustabdyti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kol nesibaigs Seimo kadencija.

"Teismas tokiu atveju turės atidėti bylos nagrinėjimą, kol baigsis teisinės neliečiamybės režimas arba kol sueis senaties terminas", - antradienį BNS sakė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo atstovas spaudai Audris Kutrevičius.

Generalinės prokuratūros ir teismo duomenimis, E.Lementauskas teisiamas dėl trijų nusikalstamos veikos epizodų. Senaties terminas dėl vieno iš jų sueis 2013 metų kovą, dėl kito - 2015 metų lapkritį, dėl trečiojo - 2016 metų balandį.

Prokuratūra nesiima prognozuoti korupcijos bylos likimo

Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Vilma Budėnienė DELFI teigė, esą dabar sprendimą Vilniaus korupcijos byloje turi priimti ją nagrinėjantis teismas.

„Šiuo metu byla yra nagrinėjama teisme, ir teismas priims sprendimą, ką toliau daryti, nesant Seimo sutikimui panaikinti teisinę neliečiamybę, - kalbėjo V. Budėnienė. – Prokurorai savo darbą atliko.“

E. Lementauskui korupcijos byloje inkriminuojamos trys nusikalstamos veikos. V. Budėnienė nesiėmė prognozuoti korupcijos bylos likimo. Ji neatmetė galimybės, kad kaltinimai E. Lementauskui nebebus nagrinėjami.

Mandato atsisakyti nežada

Už papirkimą teisiamas Seimo narys E. Lementauskas teigia norįs, kad jo baudžiamoji byla būtų kuo greičiau baigta, tačiau pats nežada dėl to atsisakyti parlamentaro mandato.

„Mano noras - kad šita byla būtų baigta, joje būtų padėtas taškas, o kad byla baigsis man palankiai, neabejoju", - antradienį žurnalistams sakė E.Lementauskas.

Antradienį Seimas neleido E. Lementausko patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas kol kas negalės nagrinėti jo baudžiamosios bylos.

„Tikrai negaliu būti atsakingas už tai, kad trumpam šita byla, matyt, bus sustabdyta", - kalbėjo Seimo narys.

E.Lementauskas: mano DNR V.Urbonavičiaus vonioje nerasta

Į Seimą po savivaldos rinkimų vietoj „tvarkiečio" Remigijaus Ačo atėjęs E.Lementauskas teisiamas dėl papirkimo. Jo baudžiamoji byla nuo 2008 metų nagrinėjama Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme.

Prieš balsavimą Seime E. Lementauskas teigė tapęs provokacijos auka. Jis neigę davęs ir siūlęs kyšį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Vidui Urbonavičiui.

Jis teigė, kad V. Urbonavičius jį, tuometinį sostinės vicemerą, persekiojo devynis mėnesius, „kviesdamas į susitikimus, užsirašydamas į priėmimus", provokuodamas siūlyti kyšį.

Kalbėdamas apie 50 tūkst. litų, kuriuos, baudžiamosios bylos duomenis, E. Lementauskas esą paliko V. Urbonavičiaus buto vonioje, jis tvirtino, kad tai sufabrikuota istorija. Anot politiko, bute, „kuriame buvo pilna mikrofonų ir kamerų", niekas neužfiksavo nei papirkimo, nei pinigų, nes esą staiga išsikrovė kameros baterija.

E. Lementausko teigimu, jo DNR nerasta V. Urbonavičiaus vonioje, kur neva paliko pinigus.

„Išklausėme angelo kalbos, kurį, matyt, reikės tuoj skelbti šventuoju", - po E. Lementausko kalbos ironizavo konservatorius Kęstutis Masiulis.

Tuo metu buvęs teisėjas Konstantas Ramelis teigė negalįs agituoti, kad nebūtų panaikinta kolegos teisinė neliečiamybė, tačiau pranašavo, kad būtų paskelbtas išteisinamasis nuosprendis.

Prokurorams antradienį žodis nebuvo suteiktas. Anksčiau generalinis prokuroras Darius Valys, kreipęsis į Seimą dėl parlamentaro E. Lementausko teisinės neliečiamybės panaikinimo, teigė, kad būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, sostinės vicemeru šis politikas kitam savivaldybės politikui iš viso siūlė 0,5 mln. litų kyšių.

V.Urbonavičiaus už pinigus neva prašyta nebalsuoti už interpeliaciją tuometiniam merui J. Imbrasui, vicemerui E. Lementauskui, palaikyti kitus valdančiosios daugumos sprendimus.

Balsavimo rezultatus galite pamatyti čia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Valstiečiai meta rimtą iššūkį emigracijai

Didžiausia Seime valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija inicijuoja nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos stabdymo.

D. Jauniškis: jei VSD tikrintų visus Seimo narius, nieko kito neveiktų (4)

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad neįmanoma patikrinti visų Seimo narių dėl jų ryšių ar pažeidžiamumo, nes tai milžiniškas darbas. Šiuo metu VSD atlieka patikrinimą tų parlamentarų, kurie turi gauti leidimą dirbti su slapta informacija pagal einamas pareigas.

Baigiamieji Gedimino kalno tvarkymo darbai nukeliami į kitus metus (17)

Lietuvos nacionalinis muziejus bei Gedimino kalną tvarkantys ekspertai pabrėžia, kad intensyvius darbus bus galima pradėti tik pradžiuvus gruntui ir baigus rengti tvarkybos projektą – tikimasi, kad tai bus padaryta gegužę.

A. Veryga surado viceministrę (28)

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandą papildė nauja sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, atrinkta per viešąją atranką, kurios metu kandidatai teikė savo kandidatūras į viceministro ir patarėjo pareigas, rašoma pranešime spaudai.

Keturi valdančiosios koalicijos likimo scenarijai: kuris labiausiai tikėtinas (14)

Valdančiosios koalicijos partneriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Socialdemokratų partija – greičiausiai ir toliau liks dirbti kartu, nors jų santykiai banguos.