LRT sezono atidarymo šventė vyko Nacionalinėje dailės galerijoje. Šventės svečiams siųsti kvietimai. Tiesa, jų parodyti prie durų nebuvo prašoma. Renginio organizatoriai stebėjosi išvydę ne vieną nekviestą svečią ir DELFI sakė neįsivaizduojantys, kaip jie čia atsidūrė. Tarp tokių – žurnalų viršeliuose dažnai atsidurianti pramogų pasaulio atstovė, politinėse partijose dirbantys asmenys.

J.Morkūnas: žinau tokių asmenų sąrašą

Jogaila Morkūnas
Su nekviestais svečiais įvairiuose vakarėliuose dažnai susiduria renginių organizatorius Jogaila Morkūnas. „Negaliu įvardinti tų asmenų, bet tikrai dažnai pasitaiko, kai tiksliai žinome, kad jam kvietimo nesiuntėme, sąrašuose žmogaus tikrai nėra, bet jis ateina. O ką darysi – nejau kelsi skandalą ir liepsi išeiti“, – sako J. Morkūnas.

Pasak J. Morkūno, dažnai tokie žmonės dievagojasi pametę ar namie palikę kvietimą. Kiti pasiskambina turinčiam kvietimą ir paprašo „prasivesti“. Dažniausiai į renginius nekviesti eina gyvenimo būdo žurnaluose šmėžuojantys žmonės. Pašnekovas prisipažįsta, kad kartais jam nuo tokių asmenų tenka slėptis: neįleisti prie durų, jie tuoj skambina skųsdamiesi, kad jų neįleidžia.

J. Morkūno teigimu, tokius žmones vilioja galimybė nemokamai pavalgyti, išgerti, pasilinksminti, pakliūti į žiniasklaidą. „Šimtu procentų žinau, juokingas tas sąrašas žmonių, kuriuos gyvenime vadina „nachaliavščikais“ (mėgstančiais viską gauti už dyką - DELFI), bet jie ateina. Ką darysi. Čia kiekvieno sąžinės reikalas. Man tai būtų keista eiti ten, kur tavęs niekas nekviečia. Ką padarysi, kad įsimeta kiaulės akis ir ateina nekviesti“, – svarsto J. Morkūnas.

G.Drukteinis: tai negražu, bet problema sistemos trūkume

Giedrius S. Drukteinis
Nekviestų svečių reiškinys gerai žinomas ir žurnalistui, etiketo, stiliaus ir įvaizdžio žinovui Giedriui Drukteiniui. „Visų pirma, truputėlį pikta: LRT iš mokesčių mokėtojų išlaikoma televizija ir kažkokie priskretėliai už mūsų pinigus linksminasi, smaginasi“, – išgirdęs pokalbio temą, juokėsi G. Drukteinis.

Pasak G. Drukteinio, tam ant pakvietimų ir reikalingos raidės R.S.V.P. Jos prašo ir įpareigoja kvietimą gavusį žmogų atsiliepti ir pasakyti – ar jis ateis, ar neateis arba kas ateis vietoje jo. Ėjimas į renginį traktuojamas kaip pagarbos parodymas – palankumą rodo ir kviečiantis, ir ateinantis žmogus.

„Jeigu kyla tokios absurdiškos situacijos, vienu žodžiu galima pasakyti: visų pirma, nereikia iki to prieiti. Geriausias problemos sprendimo būdas – neleisti problemai atsirasti. Tikiu, LRT vadovybė arba kitų institucijų atsakingi žmonės padarys išvadą ir užtikrins mechanizmą, leidžiantį kviečiamiems žmonėms apsispręsti, ką jie gali ar nori pasiųsti vietoje savęs“, – mano G. Drukteinis.

Pašnekovo teigimu, lietuvių kraujyje nėra susiformavusių tradicijų. Kasmet panašių vakarėlių taisyklės kinta: vienais metais įleidžiama griežčiau, kitais švelniau.

„Vienu žodžiu galima pasakyti – negražu. Bet tai problema ne tų žmonių, kurie atėjo nekviesti – problema sistemos trūkume“, – sakė G. Drukteinis. Pasak jo, visgi patys organizatoriai turi pagalvoti, kaip tokiais atvejais elgtis.

G. Drukteinio teigimu, naujų normų įvedimais, kaip ir paprastais draudimais, situacijos nepakeisi: kalbame apie bendrą išsilavinimo lygį. Esą galima išleisti dar daugiau knygų apie etiketą, tačiau nereiškia, kad žmonės pasidarys mandagesni.