Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ramiausiai dirba artėjantiems rinkimams ir sukonstravo bendradarbiavimo schemą su visuomeniniais komitetais, kurie buvo populiarūs per savivaldos rinkimus ir turėtų padėti atkariauti miestų rinkėjų simpatijas – tai gali padėti Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje.
Sutapimas ar ne, bet kai kurie buvę visuomeniniai komitetai yra susiję su buvusiais teisėsaugos struktūrų darbuotojais, panašiai kaip Saulius Skvernelis. Alytuje valstiečiai žalieji kalbina visuomeninę organizaciją „Alytaus piliečiai“, kurių ryškiausias veidas – Alytaus meras Vytautas Grigaravičius, Panevėžyje – buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojo Povilo Urbšio komitetas.
Pats V. Grigaravičius DELFI aiškino sulaukęs siūlymo dalyvauti Seimo rinkimuose, bet atsisakęs, nors „Alytaus piliečiai“ bendradarbiavimui su valstiečiais žaliaisiais netarė „ne“. V. Grigaravičius teigia galbūt galintis agituoti už kai kuriuos kandidatus, bet jam svarbiau ne kuriai partijai jis priklausys, o kokias idėjas pasiūlys.
Panevėžyje P. Urbšys tikrai dalyvaus Seimo rinkimuose ir bendradarbiaus su valstiečiais žaliaisiais.
Atrodo, kad politikos pasaulyje sklandę gandai apie besivienijančius ir politinės įtakos siekiančius pareigūnus tikrovę iš dalies įgyja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje.
Šiauliuose valstiečiai ir žalieji greičiausiai bendradarbiaus su Valerijaus Simuliko asociacija „Už Šiaulius“, nors pats V. Simulikas apie tai kalba nenoriai. Politiko galimą bendradarbiavimą su valstiečiais žaliaisiais liudija pasiskirstymas apygardomis, kurios Šiauliuose buvo išdraskytos. Valstietė žalioji Rima Baškienė, neoficialiais duomenimis, kandidatuos Kuršėnų-Dainų apygardoje – tai iš dalies buvusi V. Simuliko apygarda. Pats V. Simulikas DELFI sakė kandidatuosiantis toje apygardoje, kur gyvena. Kadangi, kaip pats sako, gyvena Pabaliuose, jo apygarda gali tapti Saulės.
Labiausiai turėtų baimintis socdemai
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingo augimas pastebėtas tik pastaruoju metu, bet regionuose besilankantys politikai pasakoja, kad valstiečiai ir žalieji regionuose nuosekliai dirba jau keleri metai.
Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, 2016 m. kovo mėnesį už valstiečius žaliuosius balsuoti būtų linkę 7,1 proc. respondentų. Anksčiau šios partijos reitingai nepakildavo iki tokių ribų.
Patį R. Karbauskį labiausiai įkvepia tyrimai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra vienas dažnesnių antrųjų pasirinkimų tarp rinkėjų: iš socialdemokratų rinkėjų valstiečius žaliuosius rinktųsi 18 proc., iš konservatorių – 12 proc., iš liberalų – 13 proc., Darbo partijos – 11 proc.
Apskritai antruoju pasirinkimu valstiečius žaliuosius rinktųsi 8,5 proc. apklaustųjų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad valstiečiai žalieji rinkimuose yra didžiausi konkurentai socialdemokratams.
„Manau, kad socialdemokratai tikrai turėtų jų bijoti. Valstiečiai save gali pozicionuoti kaip centro kairę, kalbėdami apie socialinį teisingumą ir panašia temas. Taip jie sudarytų nemenką konkurenciją socialdemokratams. Ponas Vladas Gaidys yra kalbėjęs, kad valstiečiai žalieji turi nemažai potencialo, nes nemažai kam yra tinkama alternatyva, tarp jų ir socdemų rinkėjams. O socialdemokratai turi, ką prarasti: jų reitingas dabar 19 proc., bet jeigu kokie 3 proc. nueis valstiečiams – liks tik 16 proc.“, - teigia M. Jastramskis.
Socialdemokratų susirūpinimą atspindi ir politikų tarpusavio pašnekesiai. Jie teigia, kad į Naisius žmonės jau važiuoja kaip į kokį Disneilendą, siūlo nesuteikti pernelyg daug eterio R. Karbauskiui.
Plečia elektoratą
Socialdemokratų nerimas yra pagrįstas, nes valstiečiai žalieji tikrai taikosi į jų rinkėją, nors tikriausiai nevengs graibyti balsų ir nuo kitų partijų – atstumia tik Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ mylėtojus teiginiu, kad su šiomis partijomis tikrai neis į jokias koalicijas.
Koks yra valstiečių žaliųjų rinkėjas? M. Jastramskis teigia, kad politologų atliekamuose tyrimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga praktiškai nefigūravo, nes praėjusiuose Seimo rinkimuose gavo vos 3,88 proc. balsų: „Bet iš stebėjimų ganėtinai aišku, kad jie buvo labiau provincijos partija. Stebint rinkimų rezultatus tai irgi pastebima: kai iš pradžių plaukia rinkimų rezultatai iš kaimo, jie gauna nemažai balsų, bet atėjus miestų ir didmiesčių rezultatams, situacija keičiasi“.
Politologas pastebi, kad valstiečių žaliųjų rinkėjai yra kiek vyresni, daugiau apie juos pasakyti neįmanoma nieko, mat trūksta duomenų. Tačiau M. Jastramskis pastebi, kad tyrimai rodo, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gyventojų yra vertinama neutraliausiai – labai teigiamų ir labai neigiamų vertinimų mažai.
M. Jastramskis sako, kad tai liudijo turimą potencialą, bet partijai aiškiai trūko matomumo ir veido. Šiuo metu valstiečiams žaliesiems, regis, atsivėrė niša.
Ūkininkus, žemdirbius, pienininkus Lietuvos valstiečiai žalieji ir šiaip jau turi pritraukę per Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją, kuriai vadovauja su šia partija 2008 m. Seimo rinkimuose kandidatavęs Jonas Sviderskis, ir Žemės ūkio rūmus, kuriems vadovauja šios partijos narys Andriejus Stančikas. Žemės ūkio rūmuose įsikūręs ir B. Ropės biuras Kaune, Žemės ūkio rūmų atstovai su valstiečiais žaliaisiais neseniai dalyvavo pienininkų mitinge dėl pieno supirkimo kainų.
Kultūrininkams pritraukti pasitarnaus parama jauniems aktoriams, serialas „Naisių vasara“, gyrimasis sutvarkytais Naisiais. Su konservatoriais ši partija dalinsis kovos prieš alkoholizmą temą, tik pastaroji – jau atidirbtas valstiečių žaliųjų arkliukas: R. Karbauskis su Andriumi Mamontovu jau ilgą laiką keliauja po šalį aiškindami apie alkoholizmo žalą.
Matomumo valstiečiai žalieji akivaizdžiai sieks savo iniciatyva rinkti 50 tūkst. parašų dėl alkoholio pardavimo ribojimo.
Socialdemokratai pasakoja, kad valstiečiai žalieji pasitelkia ir antiimigracinę kortą: žinia apie imigraciją sugretinama su dabartinio premjero, socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus atvaizdu.
R. Karbauskis sako „op“ neperšokęs griovio
Pats R. Karbauskis šiuo metu mėgaujasi numanomais rinkimų rezultatais. Partijos tikslas – prisitraukti kuo daugiau žinomų nepartinių kandidatų, kurie vadinami technokratais-profesionalais. Šalyje, kur partijos yra nepopuliarios, tokia taktika galbūt gali pasiteisinti.
Su valstiečiais žaliaisiais dirbs ne tik minėtasis S. Skvernelis, P. Urbšys, bet ir psichiatras Aurelijus Veryga, ekonomistas Stasys Jakeliūnas, prie programos rengimo prisideda ekonomistas Raimondas Kuodis.
R. Karbauskis planuoja dirbti Seime, tačiau iškart pareiškė, kad nepretenduoja tapti Vyriausybės nariu.
„Mes rinkimus planuojame laimėti, laimėti pirmą vietą“, - aiškino politikas.
„Jūs viską pamatysite reitinguose: prisijungė S. Skvernelis, pradės prisijungti nepartinių rinkimų komitetų žmonės. Vedame derybas su visais didžiaisiais komitetais“, - aiškino R. Karbauskis.
Politikas aiškino, kad pastaruoju metu situacija labai stipriai keičiasi ir miestuose, iš jų paminėjo Kauną, kuriame per Europos Parlamento rinkimus pasisekė laimėti 6,61 proc. balsų.
„Aš taip ir maniau, kad mūsų pavadinimas nustos veikti ribodamas mieste gyvenančių žmonių norą balsuoti už mus“, - aiškino R. Karbauskis.
Partijos veika kupina keistų sutapimų
Tiesa, partijos istorija, jos remtos iniciatyvos ir rinkimuose dalyvavę žmonės gana spalvingi. Pavyzdžiui, Lietuvos valstiečių žaliųjų partijai dvejus metus iki 2014 m. rugsėjo priklausė šiuometinėje Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje minimas Vitalijus Balkus, kartu su tautininku Mariumi Jonaičiu įsteigęs ataskaitoje irgi minimą judėjimą prieš migraciją „Nacionalinis interesas“.
Jis buvo pašalintas iš partijos, mat ėmėsi įvairių keistų iniciatyvų. Pats V. Balkus teigia ne tik niekada nebuvęs pašalintas iš valstiečių žaliųjų gretų, bet niekuomet nepriklausęs sąjungai, nors rinkimų į Europos Parlamentą anketoje jo priklausomybė partijai nurodoma.
R. Karbauskis sako, kad jo partija paprastai pasižiūri, ką priima, nors pasitaiko ir nesusipratimų.
Kaip pavyzdį jis minėjo Panevėžio skyriaus skilimą 2015 m., kai iš partijos po savivaldos rinkimų buvo išmestas Mantas Leliukas, su kuriuo iš partijos gavo išeiti ir Panevėžio politikė Gema Umbrasienė. Valstiečiai žalieji pasakoja, kad po rinkimų jie gavo informacijos apie neskaidrias M. Leliuko sąsajas.
Panevėžyje anksčiau yra kalbėta, kad informaciją R. Karbauskiui galėjo pateikti P. Urbšys, dirbantis Seime, bet aktyviai dalyvaujantis Panevėžio reikaluose ir palaikantis pažintis su pažįstamais iš buvusios darbovietės – Specialiųjų tyrimų tarnybos.
Su valstiečiais žaliaisiais yra kandidatavęs nepartinis Pranciškus Šliužas, labiausiai išgarsėjęs per referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams, nors tai prieštaravo Lietuvos stojimo sutarčiai į Europos Sąjungą.
Konservatoriai yra į savo „Minkštąją saugumo strategija“ įtraukę R. Karbauskio verslą, kuris iš dalies susijęs su Rusija. Buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius yra teigęs, kad jam susidaro įspūdis, jog R. Karbauskio verslo interesai Rusijoje (trąšų importas iš Rusijos) keistai koreliuoja su Rusijai palankiomis valstiečių ir žaliųjų iniciatyvomis:
- opozicija Visagino atominės elektrinės statyboms (pavyko);
- priešinimasis skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai (pavyko);
- referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams organizavimas (nepavyko).
R. Karbauskis yra Akrokoncerno įmonių grupės savininkas: jai priklauso „Agrokoncernas“, „Agrokoncerno grūdai“, „Agrokoncerno technika“ ir „Latagrokoncerns“, pastaroji veikia Latvijoje. Grupei priskiriama ir daugybė žemės ūkio bendrovių, įmonių grupė, jos pačios duomenimis, iš viso valdo daugiau kaip 34 tūkst. hektarų žemės.
Politiko įmonių darbuotojai paprastai yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, politinė agitacija vykdoma ir per verslą. Tačiau didžiausią vykdomąją funkciją R. Karbauskio versle atlieka jos tėvas Česlovas Karbauskis.
R. Karbauskio brolis Mindaugas Karbauskis yra V. Majakovskio teatro vadovas ir dirba bei gyvena Maskvoje, yra daug kartų apdovanotas už režisuotus spektaklius.
Pats R. Karbauskis sako, kad užsienio politikos klausimais visiškai palaiko dabartinę Lietuvos poziciją ir net yra griežtesnis už konservatorius Astravo atominės elektrinės statybų klausimu.