Prieš maždaug savaitę ji šaukėsi pagalbos, nes sugyventinio buvo sumušta, tačiau dar tą pačią naktį iš namų pabėgo ir grįžo pas skriaudėją.

„Jaučiuosi bejėgė. Man baisu, kad ją gali ir užmušti“, – ašarojo mergaitės močiutė.

Savo ruožtu paauglės tėtis pripažįsta, kad padėtis sudėtinga, tačiau aiškina, kad tokių šeimų neva yra daug.

Pašnekovų vardų ir pavardžių negalime atskleisti dėl Lietuvoje galiojančio nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo.

Rūpintis paliko močiutei

„Mergaitę auginu nuo 3 metukų. Tėvai išsiskyrė, kai ji buvo tokio amžiaus. Viskas buvo gerai, gyvenome kaip šeima, normaliai. Kai ji buvo maždaug 7-erių, jos mama ir tėtis susikūrė kitas šeimas. Prieš mokyklą susirūpinau, gal man reikėtų oficialiai įteisinti, kad esu jos globėja, ją auginu, norėjau, kad būtų nurodyta tikroji jos gyvenamoji vieta. Nuvykau į Vaiko teisių skyrių, bet ten man buvo pasakyta, kad vaikais privalo rūpintis tėvai. Globa nebuvo suteikta“, – istoriją pradėjo pasakoti mergaitės močiutė.

Tuomet jos dukra – mergaitės mama – išvyko į Vokietiją. Lietuvoje ji nebuvo dvejus metus, tad globą galiausiai oficialiai prisiėmė mergaitės tėtis. Tiesa, ji ir toliau augo su močiute.

„Jis man nemokėjo nei alimentų, nei padėjo – apie tai net nekalbame“, – tikino pašnekovė.

Kreipėsi į vaikų teisių specialistus, Raidos centrą, vaikščiojo pas psichologus

Nors viskas iki tol buvo gerai, sulaukus paauglystės mergaitės elgesys, pasakoja ji, kardinaliai pasikeitė.

„Ji pradėjo išeidinėti iš namų. Viskas vyko bangomis – eina, pykstamės, aprimsta, gražiai gyvename. Praėjusią vasarą, kai ji pradėjo nebegrįžti namo, kartu nuėjome į Raidos centrą. Sako: „Tau reikalinga psichologinė pagalba“. Suradau privatų psichologą, ji nuėjo pas jį du kartus ir pareiškė: „Daugiau neisiu“, – pasakojo močiutė.

Tačiau rudenį situacija nepasikeitė – paauglė toliau gyveno palaidai, vis dažniau išėjusi iš namų nepasiekdavo net mokyklos.

„Vėl kartu nuėjome į Raidos centrą, ten paskyrė psichologą. Pati dar nuėjau pas vaikų teisių specialistus, ieškojau pagalbos, norėjau, kad galų gale man kažkas padėtų. Įsivaizduokite, ta mergaitė jau ateina išgėrusi, nors dar 16-os nėra“, – jaudinosi moteris.

16-os pareiškė išeinanti gyventi savarankiškai

Ji prisiminė, kad tąkart vaikų teisių specialistai išsikvietė tėvą. Kone tuo pat metu mergaitė buvo pagauta neblaivi viešoje vietoje.

„Policija įgaliojo, kad tėvas privalo ją pasiimti, tačiau ten ji išbuvo tik dvi dienas ir vėl grįžo pas mane su visais daiktais. Laiptinėje sėdėjo. Aišku, priėmiau. Bet dabar ji baigia dešimtą klasę, išlaikė vieną pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, išėjo iš namų ir viskas“, – guodėsi močiutė.

Tiesa, iš pradžių pas ją namo periodiškai mergaitė dar grįždavo, susirgo inkstų uždegimu, tad savaitę gulėjo ligoninėje, tačiau vėliau turėjo vykti į polikliniką tam, kad būtų atlikti tyrimai, bet pas močiutę jau nebegrįžo.

Įtaria, kad apsigyveno bendrabutyje su 23-ejų vaikinu

„Tuomet jau priverčiau tėvą, kad jis skelbtų, kad mergaitė dingo. Paieška baigėsi taip, kad ji grįžo namo ir sako man: „Noriu su tavimi pasikalbėti“. Gerai. Bet ji paėmė kelis daiktus, trenkė durimis ir vėl išėjo, nesakė nė žodžio. Tada aš vėl tėvui: „Kur ji yra? Kaip ji?“. Tuomet paskambino auklėtoja, papasakojo, kad bendraklasiai mato ją kažkur vienoje gatvėje, kažkokiame bendrabutyje“, – tikino močiutė.

Su drauge jos nusprendė į tą vietą nuvykti, pasiėmė mergaitės nuotrauką, klausinėdamos kaimynų ilgainiui rado, kur ji apsistojusi.

„Tokia močiutė sako: „Čia gyvena 23-ejų metų vyrukas. Jis kas vakarą geria, neša alų ir ta jūsų mergaitė čia“. Gal ji pamatė pro langą, išėjo. Sakau: „Einame namo, prašau tavęs, maldauju“. Sako: „Gerai, aš susirinksiu daiktus, eisiu namo“. Tačiau ji taip ir negrįžo“, – sielojosi moteris.

Grįžo su sužalojimais veido srityje

Prieš maždaug savaitę mergaitė jai paskambino verkdama: „Mane sumušė“.

„Liepiau jai kuo greičiau grįžti namo. Laukiau, bet ji negrįžo. Paskambinau tėvui, papasakojau, kas nutiko, paprašiau nuvažiuoti pažiūrėti. Jis paklausė, ar važiuosiu kartu, galiausiai nuvažiavo vienas ir atvežė man mergaitę. Jos veidas buvo sudaužtas. Sutarėme, kad tądien jos nieko neklausinėsime, lai viskas būna tyliai ir ramiai, nesibarkime, tegul ji išsimiega ir kitą dieną pasikalbėsime. Jis apsisuko, išvažiavo namo. Aš paklausiau jos, gal nori valgyti, braškę gal kokią suvalgys, paskui atsiguliau kambaryje su vyru ir užmigau. Ji atsikėlė, paliko duris nerakintas ir išėjo“, – sakė pašnekovė.

Šiuo metu mergaitė nebeatsiliepia į močiutės skambučius, neatrašo į žinutes.

Nebežino, kur kreiptis

„Man plaukai piestu stojasi, kas toliau bus? Kur kreiptis? Parašiau policijai, bet, kadangi esu močiutė, jie laiko, kad esu niekas – neįgaliotas asmuo. Policininkas man paskambino, pasakė, kad tėvas, globėjas, žino, kur dukra yra, leidžia jai ten gyventi. Raginau jį suprasti mane – jai 16 metų, ji neturi, iš ko pragyventi, kur gyventi, ji kaip bomžas. Lietuvos būsimasis bomžas“, – suprasti jos skausmą ragino pašnekovė.

Tuomet esą jai policininkas nurodė pasitarsiantis su kolegomis.

„Po to paskambinau vaikų teisių specialistams, socialinei darbuotojai į Raidos centrą, su mokyklos socialine darbuotoja irgi palaikėme ryšį. Buvo atėję į namus, apžiūrėjo, kad sąlygos sudarytos, kalbėjo: „Mes tavęs laukiame, tu grįžk“. Ji mokėsi gerai, knygas skaitė, muzikos mokyklą baigė... Sako: „Vaikų gerovės komisiją sudarysime“. Tačiau kada tai bus? Jei ją iki to laiko užmuš kažkas?“, – klausimus bėrė močiutė.

Dukra tėvai pernelyg nesirūpina

Jos teigimu, jau dabar mergaitė yra visiškoje duobėje – kas gali būti tokio, kad tave sumuša, o tu vis tiek bėgi ten pat?

Paklausta, kaip į šią situaciją reaguoja jos tėtis, močiutė papasakojo, kad paklaustas, gal žino, kas mergaitę sumušė, jis tik tarstelėjo, kad tai meilės reikalai.

„Mano vyras sako: „Kodėl tu jos neveži į policiją? Abdukciją atliktų. Kaip galima 16 metų mergaitę daužyti?“ Ją atvežė, ji pabėgo. Matyt, nenori likti. Gal kur įklimpusi, gal kažką žino, bijo, kad išduos... Kriminalas kažkoks, žinokite. Man gaila to vaiko taip, kad nemoku jums papasakoti“, – ašaras šluostėsi moteris.

Tiesa, iš vaikų teisių specialistų ji tikino išgirdusi raminimus, kad ir taip daug padarė – išaugino mergaitę iki 16 metų.

„Tai man reikia žiūrėti ramiai, kad ta mergaitė kažkur patvory valkatauja?“, – graudinosi močiutė.

Jos teigimu, su mergaite nebendrauja ir jos mama – paauglė kartoja, kad ši jai šlykšti, ji jos nekenčia, liepia nelįsti, turi nuoskaudų, kad buvo palikta.

Močiutė: galiu uždaryti duris, bet kas toliau?

Močiutė sakė nebežinanti, ką daugiau gali padaryti – bendravo su buvusia sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte, yra užsirašiusi apsilankyti pas Seimo narę Dovilę Šakaliene, ketina nuvykti ir į Vilniaus miesto savivaldybę.

„10 klasių nebaigusi, ką ji gali dirbti? Kur ją priims? Ji pati man liepia nesijaudinti ir sako, kad neprapuls. Bet ką tai reiškia? Ką toks vaikas gali dirbti? Aš jos jėga priversti grįžti negaliu, yra juk ir Krizių centrai, kur ją galbūt būtų galima apgyvendinti... Kažkas negero su ja vyksta. Gal ji narkotikus vartoja? Bet tai jaunas žmogus, kuriam galima padėti, o verčiau palikti tiesiog taip, kol nusigyvens?“, – klausė pašnekovė.

Ji sakė galinti atsiriboti nuo šios situacijos, nors nėra globėja, tad tiesiog uždarytų duris, bet kas tuomet mergaitės lauks toliau?

Dukros priimti nežada: net raktus pakeitėme

DELFI susisiekė ir su šios mergaitės tėčiu. Jis pripažino, kad tokia situacija iš tiesų susidariusi, tačiau aiškino, kad tai – šeimos, o ne visuomenės reikalas.

„Dukra dirba. Ji su vaikinu, žinau, kur gyvena. Pykstasi jie, bet gal „perdeda“ kiek močiutė, nes nejaučia amžiaus skirtumo. Jai ji dar vaikas, bet jai tuoj bus 17 metų, kai ką ji supranta kaip suaugusi. Na, bet, aišku, aš irgi prieš tą dalyką kol kas, bet yra kaip yra“, – konstatavo vyras.

Jo teigimu, pyktis su dukra – ne išeitis, nes ji tuoj užsisklendžia ir su niekuo nebebendrauja.

„Ant močiutės ji seniausiai supykusi. Kai namo ją paskutinį kartą atvežiau, vėl prasidėjo jos barimai. Manau, dėl to ji vėl pabėgo, nes buvo priimta šaltai. Taip, ji turi su manimi gyventi, bet aš turiu savo šeimą – buvo momentų, kai mano žmona ją vieną kartą priėmė, ją apgavo, paskui antrą kartą, ji apvogė. Dabar mes net spynas pakeitėme. Ji jau pati supranta, kad jos nepaimsime. Turiu vaiką, šeimą, sunku man plėšytis labai. Kiek įmanoma, palaikiau ryšį – neseniai pametė telefoną, nupirkau naują, bet praėjusią savaitę bandžiau su ja susisiekti, neatsakė, bandysiu gal vėl nuvažiuoti pas tą vaikiną. Mama jos iš viso atsisakė, Kaune gyvena“, – dėstė vyras.

Įžvelgia paauglišką maištą

Paklaustas, ar šioje situacijoje įžvelgia problemą, jis aiškino dukros elgesį traktuojantis kaip paauglišką maištą.

„Bandau nerėkti, nieko panašaus, o pašnekėti, susitikti, pavalgyti, suprasti. Bet mergaitė yra mergaitė, ne viską galiu suprasti, jai mamos reikia. Močiutė yra močiutė, o mama yra mama“, – sakė jis.

Vyro teigimu, su dukros motina jie nebendrauja, tačiau jis girdėjo, kad močiutė su vyru esą ją remia finansiškai.

„Esmė ta, kad dukros motina daug primelavusi. Net vyras nežino, kad čia tokia dukra egzistuoja, nors ji turi jau 3 brolius. Nuo antro vyro, kuris galvoja, kad jis pirmas, ir nuo trečio, kuris žino tik apie antrą. Ji nenori bendrauti, kad nesužinotų, kad čia, Vilniuje, yra ir vaikas, ir mama, ir tėvas, ir sesė. Ji pasikeitė net vardą, pavardė kita“, – sudėtingą situaciją bandė nupasakoti pašnekovas.

Mergaitės tėtis: tokių šeimų yra daug

Jo žiniomis, dukra susirado darbą – prekiauja gira. Vyras planuoja šioje darbovietėje ją aplankyti.

„Paskutinę savaitę mes nebendravome. Šito nesuprantu. Susitinkame, atrodo, viskas gerai, o būna, kad ignoruoja visiškai. Gal bijo dėl to vaikino, gal susitaikė, nes buvo kad susimušė kažkiek, susistumdė. Ten tokie reikalai. Mes irgi su žmona, kai dar nebuvome susituokę, jaunystėje kartą esame apsistumdę, bet į tai politikai ir laikraščiai dėmesio nekreipia. O čia šiek tiek užkabini vaiką ir iš karto problemos“, – burnojo vyras.

Tiesa, jis tuoj patikslino, kad įžvelgia čia problemą, bet esą nemano, kad tai kažkoks kriminalas, kuriuo turėtų domėtis DELFI. Jo teigimu, tokių šeimų yra daug.

Dėl globos pokyčių nenori

„Suprantant, aš daug dienų be jos praleidžiu, todėl „nepagaunu“. Man paskambina, kad moksle nespėja, aš jai paskambinu – pasitempk, o paskui išsiaiškinam, kad ji nepasitempė. Kaip tėvas turiu kasdien jos gyvenime dalyvauti, kad viską nuo iki žinočiau, bet esmė, kad turiu kitą vaiką, kurį turiu nuvežti į treniruotes, į mokyklą, dabartinę šeimą turiu. Kiek galiu, palaikau, bet vis tiek močiutė pyksta ant manęs, aš pykstu, kad ji gal pernelyg griežtai, tai viskas taip...“, – svarstė vyras.

Jis prasitarė jaučiantis, kad dukra greičiausiai rūko, vartoja alkoholį.

„Man nėra sunku paskirti tą globą močiutei, bet tai turi teismas nustatyti. Be to, nežinau, ar apsimoka tai daryti, nes liko pusantrų metų, kai dukrai bus 18-ka, ta globa bus visai nesvarbi“, – aiškino pašnekovas.

Mano, kad gerai, jei vasarą padirbės

Vyras taip pat tikino, kad to greičiausiai nenorės mergaitės mama, nes jos dabartinė šeima nieko nežino, o sena paslaptis gali išardyti santykius, dėl ko nukentės su moterimi augantys 3 vaikai.

„Pati motina vaikų teisėms sako: „Eikit jūs š...“. Turiu šeimą ir čia nedalyvauju.“ Aš taip nesakiau jiems, bet patys jie negali padėti. Dukra buvo nuvesta pas psichologus, bet man gaila ir jų. Jie taip bijo užkabinti kažką ar paspausti psichologiškai... Jie tiesiog klausinėja ir tokius pat kaip aš klausimus užduoda: „Kaip tau sekasi?“, „Kodėl tu taip darai?“. Man tiesiog juokinga. Jie nieko nepadeda, iš tikrųjų“, – įvertino vyras.

Jis pripažino daug kur buvęs, ieškojęs pagalbos, bet esą vaikų teisių tarnyba Lietuvoje silpna.

„Jei ji jau rado darbą, dirba, pajus per šią vasarą, kaip sunku uždirbti pinigus. 12 metų mes nuolat šalia – pirkdavau jai batus ir už 200 eurų, ir sportbačius, ir draugams „stačiau“ picas, keliones į kiną, važiavome į Bulgariją, buvome Palangoje, telefonus keičiau už kelis šimtus eurų... Ji vis sako, kad nieko jai nepadariau. Būna skaudu tokius žodžius girdėti. Bet, aš manau, kai ji padirbs ir uždirbs 300 eurų, supras, kas yra „Iphone“ už 400 eurų ir kaip jo nereikia daužyti“, – auklėjimo metodais pasidalijo pašnekovas.

Išdėstė, ką daryti

Savo ruožtu Seimo narė Dovilė Šakalienė, paprašyta pasidalinti patarimais, ką reikėtų daryti šioje situacijoje, nurodė, kad, kadangi mergaitė yra nepilnametė, tai ši situacija turi būti kontroliuojama teritorinio Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS).

„Pirmiausia – mergaitei turi būti priskirta globa. Tai, kad paauglė gyvena su suaugusiu vyru, taip pat VTAS priežiūros klausimas. Iš jūsų susakytų aplinkybių manau, kad paauglei reikalinga psichologinė pagalba. Vilniaus miesto Antakalnio poliklinika teikia nemokamą anoniminę psichologinę pagalbą, anonimines nemokamas psichologines konsultacijas jaunimui. Taip pat pagalbą teikia Psichikos pagalbos centrai“, – nurodė ji.

Suprasdama situacijos rimtumą – faktiškai tėvų apleista ir galimai smurtą patirianti paauglė yra itin rizikingoje situacijoje – politikė jau kreipėsi pagalbos ir patarimo į Paramos vaikams centrą (PVC).

„PVC psichologė-psichoterapeutė užtikrino, kad mergaitė gali kreiptis į juos ir jai bus suteikta pagalba. Taip pat artimiausiu metu kreipsiuosi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, siekdama šios situacijos sprendimo ir pagalbos mergaitei. Kai vaiku nesirūpina tėvai, o šiuo atveju panašu, kad taip ir yra, būtina teisiškai nustatyti vaiko globėją. VTAS turi suburti tarpinsitucinį pasitarimą, įtraukdami su mergaite susijusius žmones, ir įvertinti situaciją – kodėl ji negyvena su tėvu, kodėl pabėgo iš močiutės, jau nekalbant apie tai, kad ji galimai patiria smurtą, kurį pateisina mergaitės tėvas“, – aiškino D. Šakalienė.

Dovilė Šakalienė

Atkreipė dėmesį į mamos vaidmenį

Anot jos, svarbu žinoti, kad jeigu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, tuomet motina turi pareigą išlaikyti savo vaiką (mokėti alimentus).

„Nėra taip, kad sugalvojus galima mesti vaiką ir galvoti, kad juo kažkas kitas pasirūpins. Bendrai tokiais atvejais reikia išsiaiškinti skyrybų metu, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikas, o kuriam priteistas mokėti vaiko išlaikymas (alimentai). Asmuo, su kuriuo gyvena vaikas, privalo užtikrinti vaiko saugumą ir buitines gyvenimo sąlygas. Visais atvejais privalo būti numatyta aiški vaiko gyvenamoji vieta, tad VTAS pareiga užtikrinti, kad toji vieta būtų tinkama vaikui augti ir kad vaikas iš tiesų ten gyventų.

Ne paskutinis vaidmuo ir mokyklos, juk mergaitė yra moksleivė – tad mokykla turėjo pranešti VTAS, kad vaikas nelanko mokyklos, nelaiko egzaminų, o šeimos situacija išvis neaiški“, – įžvelgė ji.

Artimiausiu metu su mergina pažadėjo susisiekti

Pasak Seimo narės, tiesa, kad tai galima vadinti ir gaisro gesinimu, nes tokie atvejai esą nepaliaujamai kartosis, kol valdantieji neįvykdys pagalbos vaikams ir šeimoms reformos – restruktūrizuos vaiko teisių tarnybą, išmokydami visus su vaikais susiduriančius darbuotojus pamatyti signalus, kad vaikas yra pavojuje, apleistas, skriaudžiamas; padidins psichologų etatų skaičių, paslaugos įkainį bei užtikrins adekvatų kiekį kompensuojamų konsultacijų ir prieinamumą visuose regionuose.

Be to, išmokys žmones kreiptis pagalbos, organizuoti nemokamas paauglių tėvų mokymų grupes, kaip suprasti savo vaiką, lygiagrečiai šeimų terapijas, o skyrybų atveju, kai šeimoje yra vaikas, pamatys tą vaiką ir jo poreikius, įtrauks mediaciją ir psichologinę konsultaciją, jei tėvai nesugeba suprasti, kad vaikas nėra daiktas, kurį numetei ir išėjai kurti naujo gyvenimo.

„Pagalbos prašymų sulaukiu kone kasdien. Kaip žinote, vasarį registravau naują Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo variantą, jis praėjo pateikimo stadiją Seime ir, deja, įstrigo. Naujame įstatyme aiškiai siūlau būtinus veiksmus ir nuoseklų reformų planą, priskiriant atsakingas institucijas ir aiškią tų institucijų atskaitomybę. Kiekvienu individualiu atveju už kiekvieną vaiką turi būti atsakingi žmonės ir aiški tos atsakomybės grandinė – tėvai. Jei tėvai nesugeba – tada valstybės tarnybos, ir kiekviena šeima, susidūrusi su problemomis, žinotų kur kreiptis ir kokią pagalbą jie turi gauti“, – sakė D. Šakalienė.

Ji taip pat pažadėjo artimiausiu metu susisiekti su merginos artimaisiais ir atsakingomis institucijomis.

Jei tėvai sutinka, o vaiko interesams tai nekenkia, niekuo padėti negalima

Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Juškevičienė pateikė kiek kitokį įvykių vertinimą.

„Dėl globos, manau, negalėtų to būti, nes yra tėvas, pas kurį mergaitė gali gyventi. Jei jis netinkamai ja rūpinasi, galimai smurtas gal buvo ir tėvo šeimoje (iš to pasakojimo apie pasistumdymą taip supratau), reikia tirti. Močiutės rūpestį suprantu, bet yra tėvai“, – aiškino pašnekovė.

Be to, priminė ji, Lietuvoje privalomas mokslas yra iki 16 metų, santykiai leidžiami nuo 14 metų.

„Visa tai tiesiog turi būti su tėvų leidimu. Jei tėvas leidžia tai daryti, ji tai daro. Jei tai nekenkia pačiam vaikui, o kad kenktų, nematau, tarytum. Suprantu, kad galbūt jos pasirinkimai dabar netinkami, bet tam yra tėvai. Jei yra smurtas, čia turėtų pasijungti policija, kažkas turėjo pranešimą parašyti“, – situaciją analizavo L. Juškevičienė.

Pagalbos turi prašyti patys

Tiesa, specialistė pripažino, kad dažnai tokie pranešimai bliūkšta it burbulas – abi pusės susitaiko, todėl tyrimas nutraukiamas.

„Gal net daugiau apkrovos vaikui dėl apklausų ir dėl kažkokių tyrėjų veiksmų. Gal net kartais ir tai yra blogai. Tų neigiamų emocijų galbūt gauna daugiau“, – įžvelgė ji.

Vis dėlto L. Juškevičienė sutiko, kad šiai šeimai reikalinga pagalba, tik esą klausimas, kiek jie ją priimtų.

„Akivaizdžių vaiko teisių pažeidimų, iš to ką perskaičiau, nematau, kad būtų. Tai daugiau mergaitės pasirinkimas“, – sakė ji.

Gali reikalauti gyventi kartu ir būti išlaikoma

Pašnekovė priminė, kad, nepaisant to, kad mergaitė gyvena atskirai nuo globėjo, dirba, šis privalo ją išlaikyti ir suteikti gyvenamąją vietą, tad to ji gali reikalauti. Tačiau jei mergaitė nereiškia pretenzijų, vaikų teisių specialistai esą nieko negali padaryti.

„Ji pati turi ateiti į skyrių ir sakyti, kad neturi, kur gyventi. Tada jau kviestume tėvus, kalbėtume su jais. Tačiau čia, iš laiško, aš matau daugiau močiutės nuogąstavimus. Turbūt toks gyvenimo būdas jai nėra tinkamas, tačiau tokį jie yra pasirinkę. Mergaitės mama yra močiutės dukra, kuri paliko vaiką, išvažiavo. Galima įžvelgti, gal močiutė, jusdama kažkokią kaltę, bando šį vaiką bent išsaugoti“, – įžvalgomis dalijosi specialistė.

L. Juškevičienės teigimu, apibendrinant galima pasakyti, kad dėl smurto reikia kreiptis į policiją, o močiutė esą galėtų pranešti Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriui, kad jie pasidomėtų šia šeima.