Nors ištikimybę vis dar bandoma sieti su moralinėmis nuostatomis ir sąmoningu žmonių pasirinkimu, galinčiu įveikti seksualinį potraukį, nauji mokslo atradimai iš pagrindų griauna šį stereotipą, bent jau tarp vyrų.
© Shutterstock nuotr.

Pastarųjų genetiniai tyrimai parodė, kad jų ištikimybė vienai partnerei priklauso nuo vieno geno.

DELFI pateikia ištrauką iš leidyklos „Tyto Alba“ išleistos Davido Eaglemano provokuojančios knygos „Incognito: slaptieji smegenų gyvenimai“, kurioje amerikiečių neuromokslininkas bando pažvelgti į mūsų smegenų gelmes, versdamas suabejoti teiginiais, kurie atrodo neginčijami.

Kaip genetinis vaiko ir motinos ryšys susijęs su ištikimybe partneriui

Neištikimybės anatomija: kaip partnerių kaita susijusi su genetika
© Fotolia nuotr.

Pagalvokite apie savo prieraišumą motinai ir apie tai, kokia laimė, kad tokį prieraišumą ir ji jaučia jums, – ypač tai būtina, kai esate bejėgis kūdikis. Galima net įsivaizduoti, kad toks ryšys užsimezga natūraliai. Tačiau kiek nuodugniau pasigilinus tampa aišku, kad šis socialinis prisirišimas priklauso nuo sudėtingos cheminių signalų perdavimo sistemos. Ir šis fenomenas atsirado ne šiaip sau, o dėl konkretaus tikslo. Kai pelių jaunikliams dėl genetinių ypatybių ima nykti tam tikras opioidinės sistemos receptorių tipas (susijęs su skausmo malšinimu ir atlygio jausmu), jie liaujasi nerimavę dėl išsiskyrimo su motina.

Tai nereiškia, kad jiems apskritai ima niekas neberūpėti, – tiesą sakant, jų reakcija į grėsmę keliančius pelių patinėlius ar į šaltį netgi jautresnė nei suaugusių pelių. Tiesiog jie nebejaučia ryšio su savo motina. Gavę pauostyti motinos ir kitos, jiems nepažįstamos, pelės kvapo, jie nebejunta skirtumo. Tas pat nutinka ir tada, kai jie paeiliui įkeliami į motinos ir svetimos pelės gūžtą. Kitaip tariant, kad peliukai jaustų ryšį su motina, turi veikti atitinkamos genetinės programos. Galbūt panašūs principai lemia ir tam tikrus žmonių sutrikimus, susijusius su prieraišumo problemomis, pavyzdžiui, autizmą.

Motinos ir vaiko tarpusavio ryšio problematika siejasi ir su ištikimybės vienam partneriui klausimu. Sveikas protas mums sakytų, kad monogamija yra grįsta moraliniais sumetimais, ar ne? Bet tai išsyk verčia susimąstyti apie kitą dalyką – o iš kur šie „moraliniai sumetimai“ atsirado? Galbūt juos taip pat lemia anapus mūsų sąmonės veikiantys mechanizmai?

Kuo daugiau vyrai turi tam tikro geno, tuo labiau jie neištikimi

Pažvelkime į prerijų pelėnus. Šie nedideli padarėliai negiliai po žeme rausia sau takelius ir ištisus metus būna aktyvūs. Bet, kitaip nei kitų rūšių pelėnai ir apskritai dauguma žinduolių, prerijų pelėnai yra monogamiški. Jie susisaisto visą gyvenimą nenutrūkstančiais saitais – kartu suka lizdą, gyvena, prižiūri vienas kitą ir augina jauniklius. Kodėl jie elgiasi taip, o jų artimiems giminaičiams tai nebūdinga? Atsakymas: tai lemia hormonai.

Pelėnui patinėliui pakartotinai pasiporavus su patele, jo smegenyse išsiskiria vazopresinas. Šis hormonas jungiasi prie receptorių, esančių smegenų dalyje, vadinamoje nucleus accumbens, o tai sukelia malonumo jausmą, kuris imamas sieti su šia konkrečia patele. Tai ir lemia monogamiją. Jei šis hormonas nebeišsiskirs, poros ryšys nutrūks. Nuostabu tai, kad genetinės inžinerijos būdais padidinę vazopresino lygį mokslininkai poligamines rūšis gali pastūmėti monogamijos link.

Bet ar vazopresinas yra svarbus žmonių santykiams? 2008 m. Karolio institute Švedijoje grupė mokslininkų ištyrė 552 vyriškių, turinčių ilgalaikius heteroseksualius santykius, vazopresino receptorių geną. Paaiškėjo, kad geno dalis, vadinama RS3 334, įvairuoja: vyrų genuose gali būti dvi, viena arba nė vienos RS3 334 atkarpos. Kuo daugiau šių atkarpų yra, tuo silpnesnis vazopresino poveikis smegenų kraujotakai.

Rezultatai nustebino savo paprastumu. Turimų atkarpų skaičius koreliavo su vyriškių gebėjimu užmegzti patvarius santykius. Kuo daugiau vyrų genuose buvo RS3 334 atkarpų, tuo prasčiau įvertinti jų santykiai su partnerėmis – atsižvelgiant į santykių tvirtumą, kylančias šeimines problemas ir į tai, kaip bendro gyvenimo kokybę vertina jų antrosios pusės. Turintieji dvi RS3 334 atkarpas dažniau yra nevedę, o jei veda, tai kur kas didesnė tikimybė, kad jų santuoka patirs krizių.

Ateityje – genetiniai neištikimybės testai?

Tai nereiškia, kad paties žmogaus priimami sprendimai ar aplinka neturi įtakos, – tikrai turi. Tačiau tai reiškia, kad į šį pasaulį atkeliaujame turėdami skirtingus polinkius. Dalis vyrų genetiškai gali būti linkę turėti vieną partnerę ir tuo tenkintis, o kita dalis – ne. Netolimoje ateityje merginos, nuolat besidominčios mokslinėje literatūroje aprašomomis naujovėmis, galės pareikalauti, kad jų vaikinai atliktų genetinius testus, skirtus nustatyti, kokia tikimybė, kad jie bus ištikimi sutuoktiniai.

Pastaruoju metu evoliucinės psichologijos specialistai ėmėsi aktyviai nagrinėti meilės ir skyrybų klausimus. Jie netruko pastebėti, kad žmonių, kai įsimyli, aistros ir susižavėjimo pikas trunka iki trejų metų. Vidiniai kūno ir smegenų signalai šiuo laikotarpiu tiesiogine prasme yra meilės narkotikas. Bet vėliau jo poveikis ima silpnėti. Šitaip žvelgiant, mes esame iš anksto užprogramuoti prarasti susidomėjimą savo seksualiniu partneriu praėjus laikui, kurio reikia užauginti vaiką, – vidutiniškai tai trunka apie ketverius metus.

nėštumas, nėščioji, laukimas, motinystė, nėščia, gimdymas, meilė, širdis
nėštumas, nėščioji, laukimas, motinystė, nėščia, gimdymas, meilė, širdis
© Shutterstock nuotr.

Psichologės Helen Fisher manymu, esame užprogramuoti panašiai kaip lapės, kurios užmezga santykius vienam poravimosi sezonui, išbūna drauge būtent tiek laiko, kiek reikia užauginti atžaloms, o tada išsiskiria. Ištyrinėjusi beveik šešiasdešimties šalių skyrybų statistiką, Fisher pastebėjo, kad dažniausiai išsiskiriama praėjus maždaug ketveriems metams po vedybų, o tai visiškai atitinka minėtą jos hipotezę. Mokslininkės nuomone, organizmo išskiriamas meilės narkotikas – tai tiesiog veiksminga priemonė priversti vyrą ir moterį išbūti drauge užtektinai laiko, kad jų atžalos išgyvenimo tikimybė padidėtų. Tam, kad vaikas išgyventų, du tėvai yra geriau negu vienas, todėl tinkamiausias būdas šitai užtikrinti – naudojant vidinius mechanizmus įtikinti, kad jie liktų drauge.

Panašūs principai veikia ir kitu atveju – didžiulės kūdikių akys ir apskriti veidukai mums atrodo mieli ne dėl to, kad tokie yra savaime, bet dėl evoliucijos padiktuotos būtinybės, kad suaugusieji rūpintųsi kūdikiais. Tų tėvų, kuriems jų vaikai neatrodė patrauklūs, paveldimumo linija nutrūko, nes dėl globos stokos šios atžalos tiesiog neišgyvendavo. Bet mes, išlikusieji, kurių mentalinis umwelt neleidžia nė pagalvoti, kad mūsų kūdikiai nėra mieli, sėkmingai užauginame vaikus ir taip užtikriname rūšies tęstinumą.

Netikėta žinia: sąmoningas aš smegenyse vaidina mažiausią vaidmenį

Taigi giliausiai glūdintys instinktai, kaip ir visos mūsų mintys, kurios tiktai šauna arba gali šauti į galvą, yra reguliuojami smegenų gelmėje glūdinčios mašinerijos. „Juk tai puiku, – galite pamanyti. – Visus darbus, kurie būtini, kad išgyvenčiau, nudirba pačios smegenys, o man apie juos nereikia nė galvoti!“ Tai iš tiesų puiku. Tačiau netikėta žinia yra ta, kad būtent sąmoningas aš smegenyse vaidina mažiausią vaidmenį. Mūsų sąmonė yra lyg ką tik sostą paveldėjęs jaunas monarchas, prisiimantis visus nuopelnus dėl valstybės šlovės ir nė nenutuokiantis apie milijonus dirbančių žmonių, kurių pastangomis jo šalis ir gyvuoja.

Norint pripažinti savo minčių pasaulio ribotumą, reikia turėti drąsos.

Čia galime ir vėl prisiminti kino filmą „Trumano šou“. Viename iš jo epizodų telefonu paskambinusi  moteris pareiškia prodiuseriui, kad vargšelis Trumanas, kuris nė nenujaučia, jog visas jo gyvenimas vyksta milijonų televizijos žiūrovų akyse, yra veikiau kalinys, o ne aktorius. Štai ką jai kuo ramiausiai atsako prodiuseris: „O ar jūs, miela žiūrove, įsitikinusi, kad pati nesate aktorė gyvenimo scenoje, kurioje tiesiog atliekate jums patikėtą vaidmenį? Trumanas gali bet kuriuo metu viską mesti. Jei jis mažiau vadovautųsi savo neaiškiomis ambicijomis ir iš visų jėgų stengtųsi sužinoti tiesą, mes jam niekaip nepajėgtume sukliudyti. Manau, jog tikroji jus liūdinanti priežastis, miela žiūrove, yra ta, kad Trumanui savo „kalėjime“, kaip jūs tai pavadinote, iš esmės visai patogu“.

Neištikimybės anatomija: kaip partnerių kaita susijusi su genetika
© Leidykla "Tyto alba"
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (17)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (13)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (2)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...

Socialiniame tinkle paatviravo apie sekso metu patirtus sužalojimus (11)

Seksas turėtų būti malonus dalykas, bet kartais jis pasisuka priešinga linkme ir tampa…...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį (9)

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...

Joniškio rajone iš voljero pabėgo meška (62)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...

Papasakojo, ką patyrė per išpuolius Ispanijoje: britų aktorė slėpėsi restorano šaldytuve (25)

Per Barseloną supurčiusį išpuolį aktorė Laila Rouass, besifilmuojanti „BBC One“ kanalu...

Po lengvo pasivaikščiojimo D. Adomaitis saviškiams turėjo pastabėlių specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (18)

Jokio ažiotažo Rygoje nesukėlusios ir uždarų durų vykusios Lietuvos ir Rumunijos rinktinių...

Pustuštėje „Karklėje“ – gausus „nelegalių radinių biuras“ (47)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Erdvėlaiviai „Voyager“ paruošti atvesti ateivių į Žemę (56)

Netrukus astronomijos mėgėjai turės progą švęsti – „ Voyager “ programai sukanka 40 metų....