Negeidžiamus vaikus pradėjo rinkti vienuoliai
Kasmet Lietuvoje per metus atliekų konteineriuose, išvietėse ir kitose „egzotiškose“ vietose vidutiniškai randama po 2-6 nužudytus kūdikius. Taip pat kūdikiai paliekami daugiabučių laiptinėse ar tiesiog lauke. Išsigelbsti tik tie, kuriuos laiku randa žmonės.
Atsisakyti kūdikio oficialiai pas mus nėra taip paprasta – motina patiria didžiulį medikų, artimųjų, visuomenės spaudimą, todėl pasitaiko ir tokių atvejų, kad gimdyvė ligoninėje nepasisako savo tikrosios pavardės, o pagimdžiusi tiesiog pabėga.
Šiuo metu, radus nužudytą ar pamestą kūdikį, Lietuvoje iš karto pradedamas ikiteisminis tyrimas, ieškomi biologiniai vaiko tėvai. Tokiu drastišku būdu vaiko išsižadėjusiai motinai pagal įstatymus gresia baudžiamoji atsakomybė. Tuo tarpu užsienyje esančiuose „gyvybės langeliuose“ nereikia nurodyti jokių vaiko duomenų, o jo tėvai neieškomi.
Pirmasis pasaulyje „gyvybės langelis“ buvo įrengtas XII amžiaus pabaigoje Vatikane, „Šventosios Dvasios“ ligoninėje, kur buvo priimami ir prižiūrimi mamų palikti kūdikiai, iki tol mirdavę gatvėje. Prancūzijoje „gyvybės langeliai“ atsirado XVII amžiuje. Pirmieji šiuolaikiniai „gyvybės langeliai“ 2000 m. įrengti Vokietijoje. Juose per metus vidutiniškai paliekama apie 50 naujagimių.
Taip pat kūdikių išsaugojimo įrengimai gydymo įstaigose statomi Šveicarijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Japonijoje, Italijoje, Belgijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, JAV. Pavyzdžiui, Čekijoje nuo 2005 m. įsteigti 22 „gyvybės langeliai“. Juose per tą laiką buvo palikta 12 vaikų.
Paprastai „gyvybės langelis“ įrengiamas gimdymo namų sienoje. Tai speciali kapsulė, į kurią iš lauko įdėjus naujagimį, budintį personalą pasiekia perspėjimo signalas ir specialistai skubiai pasirūpina vaiku, kuriuo nenori rūpintis mama.
„Gyvybės langelis“ – atokiau nuo centrinio įėjimo
Lietuvoje toks įrengimas turėtų atsirasti Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, įsikūrusiuose Žolyno gatvėje. Pasirinktas šoninis, tačiau prie pat gatvės esantis įėjimas. Čia kūdikį bus galima palikti užėjus į įstaigos laiptinę, kur ir bus įrengta kapsulė. Vaizdo kamerų čia nebus, o signalą apie paliktą vaiką iš karto gaus visą parą budintis medicinos personalas.
Kol kas prie minėtų durų atsirado tik lentelė, pranešanti apie būsimą langelį. Kada jis iš tiesų atsiras, nei „gyvybės langelio“ rėmėjos vaidmenį prisiėmusi Seimo narė Asta Baukutė, kuri teigė šį projektą finansuosianti pati, nei kūdikių namų direktorė Petronėlė Valatkevičienė dar negalėjo pasakyti.
„Teisingumo ministerija išaiškino, kad motinai, palikusiai naujagimį saugioje vietoje, negresia jokia atsakomybė ir ji gali nebijoti, kad bus ieškoma. Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos oficialiai taip pat neprieštarauja „gyvybės langelių“ steigimui vaikų globos ar sutrikusio vystymosi kūdikių namuose bei ligoninėse“, – teigė A. Baukutė.
Anot P. Valatkevičienės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pradedami derinti visi reikiami dokumentai. Tikimasi, kad per keletą mėnesių formalumai bus atlikti ir jau kitų metų pradžioje „gyvybės langelis“ pradės veikti.
„Ši mintis Lietuvoje brandinta jau keletą metų. Prieš 2 metus mes buvome gavę sutikimą įrengti tokį langelį, jei neatsiras nei viena ligoninė, norinti imtis šios iniciatyvos. Juk geriau tegu vaikas užauga nei būna išmestas į šiukšlių dėžę, - sakė kūdikių namų direktorė. – Lietuvoje yra 6 kūdikių namai. Pas mus gyvena iki 140 vaikų. Kasmet jų atvyksta apie 60, maždaug tiek pat įvaikinama. Ir šiuo atveju nesame išskirtinė šalis. Vaikai paliekami visame pasaulyje“.
Paklausta, kaip atremtų oponentų, teigiančių, kad supaprastinta galimybė palikti vaiką, paskatins jo atsisakyti galbūt dar iki galo neapsisprendusias motinas, A. Baukutė tikino, kad faktas, jog kūdikiai pas mus žudomi, yra neginčijamas. Galima prieš jį užsimerkti, o galima iš dviejų blogybių pasirinkti mažesnę. Esą ir gegutės tarp paukščių kitaip elgiasi. Geriau gyvybės langelio alternatyva konteineriui, nei po įvykusio fakto filmuoti baisias laidas ir piktintis, kodėl iki šiol niekas nieko nedarė. Anot šiuo metu skandaluose klimpstančios Seimo narės, ji sieks, kad tokie langeliai atsirastų visuose miestuose ir miesteliuose.
Priešinosi teisininkai ir bažnyčios atstovai
Daugelyje šalių „gyvybės langelių“ idėją aktyviai įgyvendina bažnyčia. Kaip anksčiau DELFI teigė vaiko teisių kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvoje bažnyčios atstovai taip pat pritartų gyvybės langelių idėjai, tačiau bažnyčia neturi žmogiškų išteklių šiai sistemai aptarnauti. Mat mūsų vienuolės yra senyvo amžiaus, todėl joms neužtektų nei sveikatos, nei žinių prižiūrėti kūdikius.
Tiesa, ir tarp bažnyčios atstovų galima išgirsti įvairiausių nuomonių. Pavyzdžiui, kunigas Ričardas Doveika įsitikinęs, kad nors tėvų sprendimas, kad vaikas jiems nereikalingas, yra egoizmo viršūnė, „gyvybės langeliai“ yra bendruomenės, kuri sugeba prisiimti atsakomybę, bruožas. Mat kiekvienas žmogus turi prigimtinę teisę gyventi.
Tuo tarpu vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis tokių langelių atsiradimą yra siejęs su mūsų visuomenės degradacija. Tai reikštų, jog griebiamasi paskutinio šiaudo, kad moterys nežudytų savo vaikų. Esą pasiteisinimas, kad nėra sąlygų auginti vaiką, neatleidžia nuo moralinės atsakomybės.
Anksčiau vykusiose specialistų diskusijose šiuo klausimu savo abejones dėl galimybės įteisinti tokius langelius išreiškė ir teisininkai. Pastarieji teigė, kad norint įteisinti naują tvarką tektų keisti visą teisės aktų paketą, o tai užtruktų. Panašu, kad buvo rastas paprastesnis kelias.