Vilniaus miesto tarybos narys, socialdemokratų ūkio viceministras Marius Skarupskas DELFI sakė, kad Vyriausybei buvo įteiktas dokumentas, kuriuo nurodoma, kad pretekstų keisti šiuo metu galiojančią tvarką nėra.
„Ministerijoje turėjome užduotį išanalizuoti ir pateikti siūlymus dėl vasaros laiko taikymo Lietuvoje. Apibendrinus studijas ir dokumentus galima daryti išvadą, kad laiko kaitaliojimas nėra palankus gyvūnams (Aplinkos ministerija teigia, kad vasaros laiko įvedimas nėra palankus nusistovėjusiems gyvūnų šėrimo režimams (pavyzdžiui, Kauno zoologijos sodas) ir daro tiesioginį neigiamą poveikį gyvūnų fiziologiniams poreikiams. Žemės ūkio ministerija laikosi labai panašios nuomonės).
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad laiko kaitaliojimas reikšmingo poveikio žmonių sveikatai neturi. Daugelis atliktų studijų ir apklaustų institucijų pritaria vasaros laiko taikymo tikslingumui“, – savo feisbuko paskyroje plačiau šį sprendimą aiškino jis.
2001 metų sausio 19 dieną priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko neturi galiojimo termino, tik Europos Komisija kas penkerius metus skelbia vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafiką. Šie metai – būtent tie, kai šalys narės gali pareikšti savo poziciją šiuo klausimu.
„Po to, kai įteikėme dokumentą, Vyriausybė turėtų Europos Komisijai pateikti atsiliepimą. Jei norime inicijuoti direktyvos svarstymą, turime pateikti pakankamai griežtus ir pagrįstus įrodymus, kodėl tai yra blogai. Pavyzdžiui, kyla rimtos problemos dėl sveikatos, pastebime pokyčius ekonomikoje. Šią dieną Lietuvoje to nėra. Atvirai pasakius, manau, jau dabar aišku, kad po 2016 m. laiką suksime ir toliau“, – DELFI sakė M. Skarupskas.
DELFI primena, kad laikrodis Lietuvoje sukamas du kartus per metus – kovo ir spalio pabaigoje. Taip pat elgiamasi daugelyje Europos šalių. Pagrindinis laikrodžių sukiojimo motyvas – siekis taupyti dienos šviesą, tačiau tokios iniciatyvos priešininkai pabrėžia neigiamą laiko kaitos poveikį žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai. Tikinama, kad prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių.
Prieš kelis metus Seimas buvo priėmęs rezoliuciją, kuria siūlė Vyriausybei daugiau dukart per metus nebesukti laikrodžių rodyklių, likti gyventi vasaros laiku. Savo siūlymą jie argumentavo policijos surinktais duomenimis. Teigta, kad keičiant vasaros laiką į žiemos, pailgėja tamsusis paros metas. Dėl to padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius. Tačiau į šį siūlymą atsižvelgta nebuvo.