Šioje šalyje atgimstantis sovietų diktatoriaus kultas jau nebėra naujiena. Liaupsės Josifui Stalinui, kuris atsakingas už dešimčių milijonų žmonių kankinimą ir žudymą, Baltijos šalių okupacijos neigimas ir kitos Kremliaus propagandinės klišės liejasi lietuvių kalba išleistoje knygoje. Ji platinama Lietuvos knygynuose.

Knygą „Stalin. Prisimename kartu“ praėjusį antradienį viename Vilniaus knygynų netikėtai pastebėjo 21 metų aktyvus tinklaraštininkas Andrius Kleiva. Prancūzijos politinių mokslų institute studijuojantis vaikinas negalėjo patikėti savo akimis, kai Vilniaus g. esančiame knygyne „Pegasas“ istorinių knygų skyriuje išvydo knygą geltonais viršeliais.

„Anotacija išdidžiai skelbia: „Nėra kito tokio valstybės veikėjo, kurį kaltintų dėl daugybės nepadarytų nusikaltimų.“ Trumpai tariant, knyga apie tai, kaip Stalinas herojus geradarys, tik mes nežinojom.

Tai kad ačiū, mums kaip ir aišku. Aš dar nevalingai pradėjau dairytis „Mein Kampf“ – ką gali žinoti, gal kažkas irgi atrado laiko paaiškinti, kaip ištisi milijonai europiečių išnaikinti tik iš geros valios“, – ironizuodamas feisbuke piktinosi A. Kleiva.

Autorius – savas tarp Kremliaus propagandistų

Jis atkreipė dėmesį, kad sovietų diktatorių liaupsinanti knyga parašyta Nikolajaus Starikovo, kuris yra knygų „Rublio nacionalizacija“, "Kas privertė Hitlerį užpulti Staliną“ ir „Krizė. Kaip tai daroma?“ autorius.

Pastarojoje knygoje, kurią, beje, taip pat galima įsigyti „Pegaso“ knygynuose, keliamos Kremliaus propagandistų pastaraisiais metais uoliai platinamos sąmokslo teorijos. Pavyzdžiui, JAV kaltinama tyčia sukėlusi pasaulinę ekonominę krizę, o su šia siejamas net JAV prezidento Johno F. Kennedy nužudymas 1963 metais.

N. Sarikovas dažnai reiškiasi Kremliaus propagandą platinančiame tinklapyje „Oriental Review“, kur vienas autorių atvirai skelbia populiarią sąmokslo teoriją, jog Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“. Be to, šiame Maskvoje registruotame tinklapyje aktyviai reiškiasi Kremliaus propagandos kanalo „Sputnik“ analitiku prisistatantis Andrew Korybko.

O ir pats N. Sarikovas „Oriental Review“ interviu atkartojo Aleksandro Dugino skleidžiamas „rusiškojo pasaulio“ idėjas: esą būti rusu, tai yra ne tik etninė sąvoka, bet ir specifinio požiūrio į pasaulį turėjimas. Kitaip sakant, rusais besijaučiantys gali būti globojami ir ginami Rusijos, todėl, pavyzdžiui, Ukraina esą turi priklausyti Rusijai.

Neigia Baltijos šalių okupaciją ir kitus Stalino nusikaltimus

Tačiau tai yra tik žiedeliai, palyginus su knygoje „Stalin. Prisimename kartu“ išdėstytais teiginiais. Aleksandro Krasnovo į lietuvių kalbą išverstoje ir 2000 tiražu platinamoje 400 puslapių knygoje, kuri originaliai Rusijoje išleista 2013 metais, o Lietuvoje – 2016-siais, ne šiaip ginamas, bet liaupsinamas Stalino režimas, o apie jo nusikaltimus rašę asmenys kaltinami istorijos klastojimu.

„Tikriausiai Rusijos istorijoje nėra labiau žinomo vardo negu Josifas Visarionovičius Stalinas. Kartu nėra kitos personos, apie kurią būtų sukurta tiek daug melagingų istorijų“, – Stalino balinimą nuo pirmosios knygos pastraipos pradeda autorius. Jis ragina „skaityti ir mąstyti“ bei „prisiminti Staliną tokį, koks jis buvo“.

N. Starikovas Staliną vadina „rūpestingu ir dėmesingu žmogumi“ – taip jį esą prisiminimuose charakterizuoja su juo dirbę žmonės. Anot knygos autoriaus, „liberalieji istorikai“ skleidžia netiesą, Stalino režimui priskirdami dešimtis milijonų aukų.

„Kokie gi nuteistųjų Stalino valdymo metais tikrieji skaičiai? Jokių „dešimčių milijonų“, apie kuriuos nuolat kalba liberalieji istorijai, nėra iš tolo“, – rašoma N. Starikovo knygoje.

Jis remiasi Sovietų saugumo pateiktomis išvadomis, kuriose pateikti gerokai mažesni skaičiai – per 31 metus už kontrrevoliucinę veiklą nuteisti 3777380 asmenys, o iš jų 642980 pasmerkti mirties bausmei. Tačiau iš šio skaičiaus esą galima atimti karo metų aukas – dezertyrus, plėšikautojus, „išdavikus vlasoviečius“, „banderovcus ir miško brolius“, „nacių parankinius“, „bandžiusius save žaloti“, „banditus“, „išdavikus“ ir kitus.

„Padalinus bendrą sušaudytųjų skaičių iš metų, gausime mažiau nei 22 tūkst. žmonių. Daug? Žinoma. Bet neužmirškime, kokie tai buvo metai. Ir nėra jokių dešimčių milijonų numarintųjų. Tai tikrai yra sąmoningas melas“, – teigia knygos autorius. Jo teigimu, „istorijos falsifikatoriai“ skleidžia melą apie Staliną.

„Kas nors paminės primetamą mintį, kad, esą Tarybų Sąjunga atsakinga už Antrojo pasaulinio karo pradžią, kas nors prisimins tamsią istoriją su aiškiai padirbtais įrodymais apie lenkų karininkų sušaudymą enkavedistų rankomis.

Bet aš įsitikinęs, kad niekas iš tų, kuriuos jūs, gerbiamas skaitytojau, klausinėjote, nepasakys jums to, apie ką dabar su jumis kalbėsime. Todėl, kad normaliam žmogui tai sunku įsivaizduoti.

Padoriam savo šalies piliečiui šlykštu apie tai net pagalvoti. Neangažuotam istorikui to net neįmanoma padaryti“, – rašoma lietuvių kalba išleistoje ir Lietuvos knygynuose platinamoje knygoje.
Pažadą „pasakyti tiesą“ N. Starikovas jaučiasi įgyvendinęs pasažais apie tai, kaip TSRS esą nebuvo Vokietijos sąjungininkė.

Knyga apie Staliną

„1939 metų rugsėjo 28 dieną tarp Tarybų sąjungos ir Vokietijos buvo pasirašyta sutartis dėl draugystės ir sienų. Joje nėra nė žodžio apie kitokius įsipareigojimus karinėje ar ekonominėje srityje, joje apskritai nėra žodžio „sąjungininkas“.

Ir dar – nėra jokių įrodymų, jog prie šios sutarties su Hitleriu arba prie 1939 rugpjūčio 23 dienos nepuolimo sutarties egzistavo vadinamieji „slaptieji protokolai“. Niekas iki šiol nepateikė jų originalo. Falsifikatoriai demonstruoja tik kopijos kopiją“, – teigiama knygoje.

Anot N. Starikovo, apie slaptuosius protokolus užsiminęs Aleksandras Jakovlevas esą galėjo būti užverbuotas JAV saugumo tarnybų. Galiausiai N. Starikovas savo tekste imasi Baltijos valstybių ir neigia šių okupaciją, kurią įvykdė SSRS.

„1940 metų vasarą Stalinas grąžino į vienos valstybės sudėtį Latviją, Lietuvą ir Estiją. Kodėl galima sakyti – „grąžino“? Todėl, kad jų išėjimas iš Rusijos imperijos sudėties buvo absoliučiai neįstatymiškas.

1917 metais niekas pasaulyje neabejojo Rusijos teisėmis į Pabaltijo žemes, – rašė N. Starikovas, patogiai pamiršdamas Sovietų sąjungos sienos ratifikavimo ir nepuolimo sutartis su Baltijos šalimis tarpukariu. Įsijautęs autorius dėstė toliau, – Be to, tokios valstybės, kaip Latvija ir Estija, žmonijos istorijoje apskritai neegzistavo.

Todėl keista kalbėti apie jų okupaciją – neįmanoma okupuoti to, ko nebuvo. Neteisėtai atsiskyrusios Rusijos imperijos dalys grįžo į šalies sudėtį“.

Anot Tarptautinės teisės ir ES teisės instituto profesoriaus Justino Žilinsko, tokie teiginiai yra tiesioginis ir akivaizdus okupacijos neigimas.

"Tai neprimena normalios istorinės diskusijos", - neabejojo J. Žilinskas. DELFI primena, kad pritarimas SSRS ar Vokietijos nacių įvykdytai Lietuvos okupacijai, užgaulus arba įžeidžiamas šių režimų nusikaltimų menkinimas arba neigimas nuo šiol grės arba bauda, arba kalėjimu iki 2 metų.

Speciali dalis skiriama Lietuvai, kuri, anot N. Starikovo, turi būti dėkinga Stalinui, mat būtent jis lietuviams perdavė Lietuvos sostinę Vilnių.

„Tai kodėl, išeidami iš TSRS sudėties, Lietuvos ponai draugai nepademonstravo deramo principingumo ir pasiliko sau „kruvinojo Stalino“ dovaną“, – ironiškai klausia knygos autorius, kurio knygą pastebėjęs A. Kleiva ėmėsi veiksmų.

Platintojai kratosi atsakomybės

„Būtų internete – nesistebėčiau ir nerodyčiau. O čia – knygyno lentyna. Vieno iš didžiausių knygynų tinklų lentyna. Pačiame sostinės centre. 5 egzemplioriai.

Gerai suprantu, kad kiekvienas savigarbą ir protą turintis žmogus tokią knygą lenks kilometro spinduliu. Bet silpnesnis gali imti, išleisti tam savo eurus, o paskui save skaitydamas apsišviesti. Taip ir gimsta dar vienas „savi šaudė į savus“ šnekėtojas.

Andrius Kleiva

Sakyčiau, pirmiausia netikėdamas apsižiūrėjau, ar aš tikrai nesapnuoju ir stoviu Lietuvoje, pačiame sostinės centre, viename iš didžiausių Lietuvos knygynų tinklo knygynų ir matau tokią knygą. Penkiais egzemplioriais. Tada aš ją perverčiau, peržiūrėjau tekstus ir paskaičiau viską, kas ant viršelio.

Dar labiau nieko nesuvokiau, dar labiau pradėjo skaudėti – atviru balsu apie Staliną rašoma kaip apie didžią istorinę asmenybę, garbingą politinį lyderį, kurį nuvertiname ir neva tirštiname spalvas kalbėdami apie nusikaltimus. Kai pamačiau, kaip atvirai teršiama baisiausią terorą, trėmimus kentėjusiųjų, už laisvę kovojusiųjų ir ją šiandien branginančių žmonių garbė, įdėjau nuotrauką į Feisbuką su trumpa informacijos santrauka apie autorių ir pačią leidyklą.

Tokie dalykai turi būti viešinami, apie juos turi būti nuolatos kalbama, antraip tokia apologetinė propaganda išliks nepamatyta, įgaus lyg ir patvirtinimą, kad jos sklaidai nėra jokių trukdžių mūsų šalyje. Tuomet pranešiau tiesiogiai patiems knygynams“, – teigė A. Kleiva.

Knygynai ir leidėjai sureagavo į jaunuolio prašymą – su juo susisiekę pranešė išimsiantys knygą kaipmat.

Leidyklos „Alma Littera“ komunikacijos vadovė Audronė Mockienė pabrėžė, kad ši knyga jau yra išimta iš prekybos visuose knygynų tinklo „Pegasas“ knygynuose.

„Knygynų tinklas bendradarbiauja su knygų tiekėjais, kurie tiekia knygas į visus tinklo knygynus. Griežtos sutartys su jomis apibrėžia tiekėjų atsakomybę už tiekiamą asortimentą. Tačiau knygynų tinklas „Pegasas“ prisiima visą atsakomybę už parduodamas knygas. Todėl tik gavę signalų iš klientų – operatyviai į juos reaguojame“, – tikino A. Mockienė.

„Tikrai smagu už atsakingą, garbingą verslą“, – džiaugėsi A. Kleiva, sulaukęs N. Starikovo „šedevrą“ platinusių ne tik knygynų tinklo „Pegasas", bet ir Knygos.lt patikinimų, kad „Stalinas. Prisimename kartu“ bus išimtos arba jau išimtos iš prekybos. Tačiau kaip ji ten iš viso pateko?

„Šios knygos turinys sukėlė įtarimą, sulaukus skaitytojo laiško dėl joje pateikiamos klaidinančios informacijos. Nusprendėme knygą pašalinti iš prekybos, kol bus atsakingai patikrintas knygos turinys“, – teigė Knygos.lt vadovė Kamilė Paulikienė.

Knygą išleidusios leidyklos „Baltosios Gulbės“ nurodytu telefonu penktadienį niekas neatsiliepė. Įdomu tai, kad „Stalin. Prisimename kartu“ išleidusi leidykla paprastai leidžia įvairią „dvasinio tobulėjimo“ literatūrą ir platina informaciją, susijusią su „daktaru Sinelnikovu“ prisistatančiu asmeniu.

Oficialiai Valerijus Sinelnikovas įvardijamas, kaip „žinomas psichoterapeutas, psichologas ir homeopatas. Jis yra unikalių, tačiau paprastų ir be galo veiksmingų gydomųjų metodikų autorius.
Jo psichoterapiniai metodai padėjo tūkstančiams žmonių susigrąžinti sveikatą, pakelti asmeninio gyvenimo gerovę, patirti gyvenimo džiaugsmą. Valerijaus Sinelnikovo knygos moko, kaip, pažadinus pasąmonės galias, atsikratyti kaltės jausmo, įveikti depresiją ir pavydą, išsigydyti nuo daugybės susirgimų, kaip užkirsti jiems kelią ir siekti laimė“.

Be šio „Sinelnikovo Sveikatos ir Džiaugsmo mokyklos Produkcijos“ leidyklos feisbuko ir Vkontakte paskyrose taip pat dalijamasi propagandinio Rusijos portalo REGNUM.ru straipsniu apie, kaip lenkų valstiečiai esą kovoja prieš „Chevron“ skalūnų dujų gavybą.

K. Paulikienės teigimu, knygų, patenkančių į knygyną, turinio Knygos.lt netikrina.

„Manome, kad už knygų turinį yra atsakinga leidykla. Leidyklų leidžiamų kūrinių teisėtumą turėtų tikrinti valstybinės institucijos, išduodančios ISBN kodus“, – teigė knygos.lt vadovė. Tuo tarpu ISBN agentūros vadovė Vida Matijoškaitė paneigė informaciją, kad jos vadovaujama įstaiga tikrina knygų turinį.

„Mes neturime teisės žiūrėti į leidinio turinį, spręsti ar tas leidinys vertas leidimo ar ne. Mes matome tik pagrindinius duomenis – pavadinimą, autorių, apimtį ir viskas. Žmogus gali leisti ką nori“, – teigė ISBN agentūros vadovė. Jos manymu, dėl atsakomybės reikėtų teirautis leidyklos.

J. Žilinsko nuomone, platintojų kaltinti taip pat nevertėtų, mat jie išties nevertina kiekvienos knygos turinio. Šiuo atveju kaltininkais galėtų tapti knygos autorius bei leidėjai, kitaip sakant leidykla, kuri prisiima atsakomybę už turinį.

"Kadangi tai yra baudžiamosios teisės reikalas, juo turi užsiimti baudžiamoji institucija - prokuratūra, kuri turi pradėti ikiteisminį tyrimą, kurie samdytų tyrėjus istorikus, o šių atliktos ekspertizės pagrindu teismas priimtų sprendimą", - apie galimą įvykių eigą pasakojo J. Žilinskas.

Penktadienį paskambinus į „Pegaso“ nurodymu informacijos telefonu, DELFI žurnalistui buvo džiugiai paaiškinta, kad knygų „Stalin. Prisimename kartu“ egzempliorių yra visuose „Pegaso“ knygynuose. Paskambinus į vieną jų taip pat patvirtinta, kad šiuo metu knygyne yra 11 minėtos knygos egzempliorių.

Tiesa, atvykus į knygyną, lentynose šio N. Starikovo kūrinio rasti jau nepavyko, nors kitame skyriuje dar gulėjo trys kitos jo sąmokslo teorijomis perpildytos knygos „Krizė: kaip tai daroma?“ egzemplioriai.

Kasoje pasiteiravus knygyno atstovės, ši atrodė suglumusi, mat sistemoje rodė, jog knyga lentynose turėtų būti. Galiausiai kita pardavėja paslaugiai ištraukė vieną egzempliorių iš po prekystalio.

Nenoriai pripažinusi, kad knyga „Stalin. Prisimename kartu“ jau išimama iš prekybos, todėl jos nebebus galima išvysti lentynose, ji pabrėžė, kad norintys 15, 59 euro kainuojantį kūrinį įsigyti, tai galės padaryti dar iki rugpjūčio 1-osios. Tiesa, tai padaryti galima bus tarsi turguje – pardavėjai traukiant knygą iš po prekystalio.