Merų atlyginimai skaičiuojami vadovaujantis politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. Įsigaliojus prieš dvejus metus priimtoms jo pataisoms, merų atlyginimai išaugo daugiau nei perpus.
Pavyzdžiui, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) yra 2628 Eur – tai 52 proc. daugiau nei gavo jo pirmtakas Artūras Zuokas.
Dabartinis Kauno vadovas Visvaldas Matijošaitis uždirba 2480 Eur – tai yra 43 proc. daugiau nei posto netekęs Andrius Kupčinskas.
Antrą kartą iš eilės Klaipėdos meru tapęs Vytautas Grubliauskas šiemet uždirba 2703 Eur – tai yra 56 proc. daugiau nei prieš metus.
Beje, Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį visoje šalyje vidutinis darbo užmokestis padidėjo apie 5,5 proc. – nuo 696 eurų iki 735 eurų.
Taigi, kai kurių merų algų padidėjimas buvo dešimtkart didesnis nei visų dirbančiųjų.
Minėtose įstatymo pataisose numatyta, kad mero ir jo pavaduotojo pareiginėms algoms taikytini koeficientai nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių.
Kaip numatyta įstatyme, merų ir kitų valstybės politikų darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.
Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio (šiemet ir kitais metais jis bus 130,5 euro).
Merams nustatyti du pareiginių algų koeficientai. Vienas (18) – tiems, kurių mieste nėra 100 tūkst. gyventojų, kitas (19) – tiems, kurie valdo didesnį miestą.
Priedas už tarnystę Lietuvos valstybei sudaro 3 proc. pareiginės algos.
Taigi, jei valstybės tarnautoju nebuvęs meras vadovauja didesniam nei 100 tūkst. gyventojų miestui, tai jo alga yra 2480 eurų (19x130,5).
Būtent tokią algą gauna Šiaulių ir Kauno merai Artūras Visockas ir Visvaldas Matijošaitis. Turėdamas didesnį stažą valstybės tarnyboje Klaipėdos meras uždirba daugiau nei Vilniaus meras, nors sostinėje yra triskart daugiau gyventojų nei uostamiestyje.
Klaipėdos savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Rima Beinoravičienė pranešė, kad jos vadovui V. Grubliauskui mokamas 9 proc. priedas už tarnybą. „Galimai dėl to ir skiriasi algos“, – sako ji.
Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas svarstė, kad galbūt jo viršininko alga mažesnė, nes jis neima jokių priedų. „Vilniaus meras priedų neima, nors dirba viršvalandžius ir kartais savaitgaliais, dalyvauja renginiuose, filmavimuose. Gal čia priežastis slypi?“, – aiškino jis.
Beje, numatyta, kad bazinį dydį Seimas tvirtina, be kita ko, įvertinęs vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą). Kitaip tariant, dėl padidėjusių kainų bazinis dydis galėtų didėti, jos mažėjant – mažėti. Tačiau pagal tą patį įstatymą mažesnis dydis negali būti tvirtinamas.
Statistikos departamentas šiemet fiksuojama neigiamą vartotojų kainų indeksą. Tačiau šią savaitę Seimas patvirtino tokį patį bazinį dydį. Dėl to merų ir kitų politikų (taip pat ir Seimo narių) atlyginimas nesikeis.