Atvykusiems pareigūnams močiutė skundėsi, kad trimetis hyperaktyvus, nevaldomas ir smurtauja prieš ją – einant pakiša koją. Paramos vaikams centro direktorė psichologė Aušra Kurienė ragina žmones į panašius atvejus reaguoti – pagalbos gali reikėti ir vaikui, ir tėvystės įgūdžių stokojantiems suaugusiems.
Maldavo, kad neatiduotų tetai iš policijos
Ankstyvą sekmadienio rytą D. Šakalienė išgirdo pro atidarytus langus besiveržiantį mažo vaiko klyksmą. Pirma jai kilusi mintis – kažkam prastai prasidėjo sekmadienis. Tačiau po dešimties minučių ir kelių stabčiojančių, į langus besižvalgančių praeivių moteris ėmė galvoti, kad kokie bebūtų nesutarimai, aiškiai stinga gebėjimo juos spręsti be žalos vaikui.
Išėjusi į lauką D. Šakalienė išsyk aptiko, kad klyksmai ir neaiškūs prašymai sklinda pro pravirą pirmo aukšto langą. Moteris neabejojo, kad pasiteiravimas, kas vyksta, ir klausimas, ar ši galinti kuo padėti, bus sutikti priešiškai, tačiau įėjo į laiptinę.
Pokalbis per uždarytas duris tęsėsi dar kelias minutes. D. Šakalienė mėgino paaiškinti, kad nėra iš policijos, kad nieko nesirengia paimti, kad gąsdinti vaiką yra netinkama ir ji tenorinti įsitikinti, ar mažyliui viskas gerai. Moteris D. Šakalienei pagrasino iškviesti policiją – esą ši laužiasi į butą ir yra aferistė.
„Fone mažylis toliau kūkčiodamas prašo jo neatiduoti. Taigi informuoju nematomą pašnekovę, kad policija išties gera mintis ir surenku 112. Operatorė į pranešimą apie įtariamą smurtą prieš vaiką sureaguoja profesionaliai, konkrečiai ir prašo palaukti pareigūnų. Esu sužavėta – labai džiaugiuosi tokia greita, ramia, kompetentinga reakcija – pagalbos centras akivaizdžiai tobulėja“, – aiškina D. Šakalienė.
Policijos pareigūnai atvyko už 10 minučių. Pasak D. Šakalienės, du jauni vyrukai atrodė kiek sutrikę. Jai tai pasirodė suprantama – policininkai nedažnai gauna pranešimų apie smurtą prieš vaikus, tačiau susikaupę apklausė ją ir vyrą, paprašė palaukti atokiau ir paskambino į buto duris.
Iš pradžių kaimynė žinią apie policiją sutiko pašaipiai, tačiau, pareigūnams prisistačius, skubiai atidarė duris. Bute buvusi pagyvenusi moteris ėmė verksmingu balsu skųstis, kad vaikas neklauso, kad šįryt norėjo padėti išplauti kavos puoduką ir niekas jam, aišku, neleido. „Pareigūnui pasiteiravus apie vaiko būklę, močiutė spėja pratarti „Va, sakiau, kad dėdės iš policijos paims“ ir mažasis ima klykti, kad nereikia jo išvežti“, – prisimena D. Šakalienė.
Pareigūnas paprašė parodyti vaiką ir pats ėmė raminti mažylį. Vaikas ant močiutės rankų apžiūrėtas močiutei verksmingai skundžiantis, kad šis neklauso, yra nesuvaldomas, o anądien ją pačią sunkiai sužeidė ir nuolat smurtauja.
Pareigūnas sutrinka ir pasitikslina – trejų metų vaikas smurtauja prieš močiutę? Paaiškėja, kad mažasis einant per gatvę prie „Akropolio“ specialiai pakiša koją ir močiutė sunkiai susižeidusi.
Pasak D. Šakalienės, pareigūnai užsirašė mamos ir mažojo smurtautojo asmens duomenis, informavo, kad šis vizitas yra perspėjimas ir pasiūlė „ką nors daryti, nes žmonės skundžiasi“. Pareigūnai D. Šakalienei paaiškino pateiksiantys tarnybinį raportą ir tuomet jau apylinkės inspektorius žiūrės, ką daryti. Klausiami, ar praneš Vaiko teisių apsaugos tarnybai, pareigūnai atsakė, kad tai ne jų atsakomybė.
Apkaltino Sovietų Sąjungos metodais
Po šios istorijos ŽTSI direktorė padarė kelias išvadas. Pirma – Bendrasis pagalbos centras žino, kas yra smurtas šeimoje ir sugeba greitai bei profesionaliai sureaguoti. Antra – policijos pareigūnų reakcijos greitis – 10 balų. Pašnekovė policininkams deda pliusą už pastangas ir žmogiškumą, bet, sako ji, erdvės tobulėjimui yra: elementariai reikia žinių apie reagavimą į įtariamo smurto atvejį, bazinio suvokimo apie smurto rūšis ir netinkamą elgesį.
„Kas vyksta šeimoje ir kas bus su mažyliu, kuris „nuolat rėkia“ ir „smurtauja“ bei dviem moterimis, kurios aiškiai stokoja žinių ir įgūdžių tinkamai auklėti vaiką, o galbūt šeimai reikia pagalbos dėl mažojo emocijų ir elgesio sutrikimo, o gal kitų paslaugų – kas ir kada įvertins situaciją? Kas paskirs tinkamą pagalbą šiai šeimai ir ją suteiks?“, – retoriškai klausia D. Šakalienė.
Dauguma komentavusių po įrašu feisbuke gyrė D. Šakalienę dėl poelgio, tačiau vienas komentuotojas tokią iniciatyvą įvertino kaip policijos užsiundymą ant su trimečiu nesusitvarkančios močiutės. Tai internautas prilygino Sovietų Sąjungos metodams.
Specialistė ragina įsikišti
„Manau, kad tokiais atvejais tikrai verta įsikišti, nes kai vaikas klykia, nežinai, kas atsitiko – gal mama sąmonę praradusi guli, gal ją infarktas ištikęs. Bet kuriuo atveju, vaiko klyksmas gali reikšti, kad jis nesaugus, nebūtinai tai tiesa, bet jei bandant įsikišti moteriškė pikta, girdisi, kad vaikui grasina, jį gąsdina, tai, tikrai, manau, galima paskambinti 112”, – situaciją komentavo Paramos vaikams centro direktorė psichologė A. Kurienė.
A. Kurienės teigimu, idealiu atveju policija į panašaus pobūdžio iškvietimą galėtų atvykti su vaiko teisių specialistu ar policijoje dirbančiu psichologu. Specialistai galėtų padėti išspręsti situaciją.
A. Kurienės aiškinimu, šeimai reikia pagalbos ar priežiūros, tačiau tai nereiškia baudimo ar persekiojimo. Štai vien sakymas vaikui „užtilk“, grasinimas atiduoti policininkui ar kažkam kitam – visiškai netinkamas metodas. Vaikas tam kartui išsigąsta ir nutyla, bet dėl to nepasidaro nei saugesnis, nei ramesnis, nei geriau besielgiantis. Psichologė aiškina, kad negali užauginti vaiko visą laiką gąsdindamas policija, kalėjimu, gydytojais ar dar kokiais svetimais žmonėmis.
„Tikrai nereikėtų bijoti kištis ir reikia nustoti galvoti, kad bet koks įsikišimas yra prievarta, persekiojimas, kad žmonės įsikiša su tikslu nubausti. Žmonės dažniausiai įsikiša į svetimus gyvenimus siekdami padėti, gal ne visada pavyksta subtiliai įsikišti, bet intencijos dažniausiai geros ir tinkamos“, – kalbėjo Paramos vaikams centro direktorė. Pasak A. Kurienės, jei vaikas negaus pagalbos dabar, sunku pasakyti, kaip jis elgsis paauglystėje.