Popierinių puodelių klausimas

Nors Vyriausybės programoje to ir nėra, naujasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas viešojoje erdvėje pradėjo diskusiją, kad galbūt galima būtų apmokestinti kai kurias pakuotes, pavyzdžiui, vienkartinius kavos puodelius.

„Tokie dalykai, kaip vienkartiniai puodeliai - mados ir prabangos produktai - turėtų būti tinkamai apmokestinami, kad nesinorėtų jais naudotis arba naudojimasi jais jaustųsi finansiškai. Tai nebūtų didelis atliekų kiekis, bet toks apmokestinimas psichologiškai auklėtų“, - Seimo konservatorių frakcijoje sakė K. Navickas. Jis teigė, kad puodelio kaina galėtų būti vienas euras.

Vėliau K. Navickas teigė, kad jis pristatė tik pačią idėją ir tiksliai neplanuoja naujo mokesčio, tiesiog pradėjo diskusiją.

Visuomenė iš tiesų pradėjo diskutuoti, atsirado palaikančių tokį pasiūlymą. Pavyzdžiui, vienas vilnietis DELFI teigė, kad jau dabar yra mokama už popierinį puodelį, tačiau niekas neužsiima atliekų perdirbimu ir sveikino tokią idėją.

"Žmonės turėtų žinoti, kiek tas puodelis kainuoja, turėtų būti aiškiai parašyta, nes dabar nėra aišku, kokią kavos dalį sudaro puodelio kaina. Žmogus antrą kartą sustodamas galėtų įsipilti į tą patį puodelį arba atsinešti savo puodelį. Pavyzdžiui, butelių depozito sistema yra labai gerai sutvarkyta, kodėl taip negalima tvarkyti ir kitų pakuočių. Bet žinoma, verslas piktinasi, nes jie nenori mokėti", - kalbėjo vilnietis.

Tačiau gėrimus išsinešti pardavinėjantys smulkieji verslininkai neslėpė nerimo ir pripažino, kad jiems tokia reforma gali reikšti bankrotą.

„Jeigu vienu euru apmokestintų kiekvieną plastikinį puodelį, čia yra viršūnė. Mums euru reiktų branginti kainas, o jos ir taip didelės. Mūsų verslas nėra toks, kad mes galėtume siūlyti daugkartinio naudojimo puodelius, nes pas mus – atėjai, paėmei ir išsinešei. Nėra jokios kitos alternatyvos“, – DELFI sakė vienas iš burbuline arbata prekiaujančios kavinės „Formosa“ įkūrėjų Eividas Petrulis.

Dėmesys atliekų sektoriui

Vyriausybės programoje užsimenama apie finansines bei administracines priemones, kurios skatintų atliekų rūšiavimą.

„Skatinsime buitinių atliekų prevenciją ir rūšiavimą. Sieksime, kad iki 2030 metų būtų pasiekta, kad ne mažiau kaip 65 % buitinių atliekų ir ne mažiau kaip 75 % pakuočių būtų rūšiuojamos ir perdirbtos, o į sąvartynus nepatektų daugiau kaip 10 % buitinių atliekų bei visiškai nepatektų biologiškai skaidžios atliekos. Parengsime ir įgyvendinsime finansines, administracines priemones, skirtas rūšiavimui skatinti ir nerūšiuotų atliekų srautams mažinti.

Peržiūrėsime mokesčio už atliekų tvarkymą sistemą taip, kad ji skatintų atliekų turėtojus rūšiuoti ir mažintų į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius“, - skelbiama Vyriausybės programoje.

Vyriausybės programoje yra užsibrėžiamas tikslas mažinti deginamų atliekų kiekį: „Užtikrinsime, kad Lietuvoje aplinkai ir sveikatai saugiu būdu būtų deginamos tik po rūšiavimo likusios, perdirbti netinkamos, bet energetinę vertę turinčios buitinės ir pramoninės atliekos.“

Galiausiai programoje kalbama ir apie korupcijos stabdymą atliekų sistemoje: „Identifikuosime galimas korupcines rizikas atliekų tvarkymo srityje, įskaitant gamintojo ir importuotojo atsakomybės principo taikyme, ir imsimės neatidėliotinų veiksmų šioms rizikoms užkardinti ir padidinti šių veiklų atskaitomybės skaidrumą.“

Teritorijų planavimo srityje – biurokratijos mažinimas

Apie teritorijų planavimo bei statybos sektorių naujojoje Vyriausybės programoje nėra labai daug informacijos. Kalbama apie biurokratijos mažinimą, taip pat apie skaidrumo didinimą.

„Tobulinsime teritorijų planavimo teisinį reglamentavimą, siekdami dviejų pagrindinių tikslų: maksimalaus skaidrumo ir nešališkumo bei aktyvaus visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus. Verslas bus skatinamas gerbti viešąjį interesą atitinkančius bendruomenių poreikius, o bendruomenės bus skatinamos gerbti investuotojų laiką ir pastangas kurti sėkmingus projektus. Teritorijų planavimas turėtų aiškiai sietis su savivaldybių strateginiais ir regionų plėtros planais, o perteklinių dokumentų atsisakoma“, - rašoma Vyriausybės programoje.

Taip pat programoje pažymima, kad žaliosios miestų erdvės negali būti užstatytos: „Žaliąsias erdves, nustatytas urbanistiniuose planuose, pripažinsime neužstatomomis saugomomis teritorijomis, svarbiomis vietos bendruomenėms.“

Didelis dėmesys miškams, mažins plynųjų kirtimų skaičių

Vyriausybės programoje taip pat didelis dėmesys skirtas miškų sistemai bei miškų valdymui.

„Stiprinsime viešųjų interesų atstovavimą valstybinių miškų įmonėse, siekdami, kad grąža už valstybės naudojamą turtą būtų adekvati sukuriamoms viešosioms gerybėms.

Siekdami sudaryti sąlygas optimaliai miškų valdymo politikai, baigę žemės reformą, rezervinius miškus, esančius prie valstybinių miškų masyvų, perimsime į valstybės turto balansą, kitus miško plotus parduosime viešame aukcione. Kartu sudarysime teisinę galimybę lanksčiai traktuoti miškų priežiūros aplinkosauginius reikalavimus, atsižvelgdami į regioninius ypatumus, socialinę ir ekonominę situaciją, - skelbiama programoje.

Generalinė miškų urėdija

Vyriausybės programoje kalbama ir apie medžioklę: „Sieksime įgyvendinti tausojančios medžioklės principus, sprendžiant racionalaus medžioklės plotų naudojimo ir medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymo klausimus, daugiau teisių suteiksime žemės ir miškų savininkams.“

Programoje pabrėžta, kad bus mažinami visuomenę taip piktinančių plynųjų kirtimų skaičiai: „Sieksime, jog valstybinės reikšmės miškai būtų naudojami tik tiek, kiek yra reikalinga vietinei medienos pramonei. Dėl valstybinių miškų naudojimo būdo bei apimčių svarus žodis turi tekti vietos savivaldai ir bendruomenėms, kurių gyvenamoje aplinkoje yra konkretūs miškai;

Tolygiai mažinsime plynų kirtimų apimtis ir miškų monokultūrų (vienaamžiai ir vienarūšiai medynai) plotus. Įgyvendinsime nuostatą, kad plynieji kirtimai leidžiami tik ūkinės paskirties (IV grupės) miškuose ir vykdomi taip, kad būtų padaroma kuo mažesnė žala žmonių gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemoms (miško dirvožemiui, hidrologiniam režimui, biologinei įvairovei).“

Kova su invazinėmis rūšimis ir sankcijos ūkininkams

Vyriausybės programoje taip pat kalbama ir apie žemės ūkio poveikį aplinkai, teigiama, kad bus įgyvendintas principas „teršėjas moka“.

„Sieksime įgyvendinti principą „teršėjas moka”, visose ūkio sektoriuose, siekiant, kad privataus verslo keliama tarša nebūtų tvarkoma naudojant viešuosius finansus ir išteklius, plėtosime skatinimo programas, kurių pagalba būtų teikiama parama investicijoms į naujausias, beatliekines, aplinkai palankesnes technologijas“, - rašoma Vyriausybės programoje.

Dar vienas skyrius – biologinės įvairovės išsaugojimas. Kalbama apie invazinių rūšių naikinimą.

„Sieksime įteisinti ir užtikrinti veiksmingas kovos su invazinėmis augalų ir gyvūnų rūšimis priemones, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, gamtos rekreacinį potencialą ir poilsio erdves. Kovos su valstybių sienas peržengiančiais aplinkosauginiais iššūkiais tikslus ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis šiuo klausimu įvardiname kaip vieną svarbiausių užsienio politikos aplinkos apsaugos srityje prioritetų“, - rašoma programoje.

Kalbama apie atsinaujinančią energetiką

Taip pat nemažas dėmesys Vyriausybės programoje skiriama atsinaujinančiai energetikai.

„Mažiau importuosime, didindami vidaus elektros energijos gamybą, panaudodami vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, siekdami ES ir tarptautinių organizacijų priimtų klimato kaitos mažinimo tikslų. Plėtosime vėjo energetiką sausumoje ir jūroje, nedidinat elektros tarifo vartotojams“, - rašoma būsimos Vyriausybės programoje.

Programoje pasisakoma prieš atominių elektrinių statybą regione, pabrėžiama, kad didelį susirūpinimą kelia prie pat Lietuvos sienos statoma Astravo elektrinė. Jei kartu su tarptautine bendrija nepavyktų sustabdyti jos statybos, ketinama nepriimti joje pagamintos elektros į Lietuvos rinką.