Naujoji valdžia imsis atostogų, ilgųjų savaitgalių ir laiko sukimo

 (859)
Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis mato būtinybę svarstyti atostogų klausimą Darbo kodekso kontekste. Be to, jo asmenine nuomone, turi būti sudaryta galimybė darbo dienomis išpuolančius laisvadienius kilnoti.
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Domantas Pipas

Tokia tvarka Lietuvoje jau yra galiojusi anksčiau. Kai poilsio dienos buvo perkeliamos, turėjome daugiau ilgųjų savaitgalių, o tarp nedarbo dienų įsiterpiančias darbo dienas atidirbdavome artimiausiais šeštadieniais.

„Yra įvairios nuomonės. Kad pasikeitė, nepasikeitė – tai priklauso nuo skaičiavimų, atostogų „paėmimo“ būdų, bet, matyt, reikia atsižvelgti į darbuotojų nuogąstavimus, kad, ir atostogų terminais kalbant, sąlygos jiems, bent jau šiandien, turint tokį psichologinį nusiteikimą, blogėja“, – tiesioginėje DELFI konferencijoje kalbėdamas apie naujame Darbo kodekse įvardytą atostogų trukmę, pastebėjo S. Skvernelis.

Pagal dabar dar galiojančią tvarką, darbuotojams suteikiamų kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos. Tačiau naujame Darbo kodekse ši tvarka yra iš esmės pakeista. Atostogos bus skaičiuojamos ne kalendorinėmis, o darbo dienomis. Kol kas numatyta, kad turėsime 20 darbo dienų kasmetinių atostogų.


Prisiminė anksčiau galiojusią tvarką

Premjero teigimu, galima prisiminti, kokia tvarka galiojo anksčiau. Pavyzdžiui, kai esant šventinei dienai, laisvomis dienomis tapdavo pirmadieniai ar penktadieniai, tad žmonės galėdavo turėti ilguosius savaitgalius.

„Tai priklauso nuo kiekvienos įstaigos ar organizacijos apsisprendimo ir tvarkos. Biudžetiniame sektoriuje, matyt, reikėtų padaryti labai aiškius sprendimus, kokiu principu atostogos turi būti skiriamos. Versle galbūt aš būčiau šalininkas principus įtvirtinti įstatymais, bet detales – tai irgi skatintų socialinį dialogą – aprašyti kolektyvinėse sutartyse“, – siūlo S. Skvernelis.

Anot premjero, jose būtų galima nurodyti ir, pavyzdžiui, ar kaip atostogų dienos skaičiuojami savaitgaliai, kaip kompensuojami mamadieniai ar tėvadieniai.

„Daug kas Skandinavijos valstybėse, kuriose galiojančius darbo santykius mes pateikiame kaip pavyzdį, nėra įstatymu sureglamentuota. Yra pagrindiniai principai ir kolektyviniai susitarimai“, – sakė jis.

Siūlo sudaryti galimybę perkelti laisvadienius

Premjeras taip pat pasidalijo savo asmenine nuomone dėl atvejų, kai laisvadieniai išpuola savaitės viduryje. Pasak S. Skvernelio, paprastai tarpinių dienų (tarp šventinės dienos ir savaitgalio) metu nukenčia darbo efektyvumas.

„Aš matau efektyvumą. Kai atsiranda tarpinė diena, sakykime, penktadienis, kalbant apie viešąjį sektorių, yra imituojamas darbas. Iš esmės, produktas nėra kuriamas. Reikia pasakyti atvirai, kad ta diena tampa kaip ir poilsio diena darbe. Daugelis darbuotojų tą dieną pasiima ir atostogas, pasidaro išeiginę, jų nebūna“, – pastebėjo paskirtasis premjeras.

Todėl jis siūlo įstatymiškai palikti galimybę laisvadienius perkelti, tą esą būtų galima nuspręsti ir kolektyvinėse sutartyse.

„Manau, bus ir taupymas, ir neapgaudinėsime savęs, kad einame į darbą, bet darbe nelabai ką nuveikiame. Būčiau linkęs, kad būtų galima kilnoti ilguosius savaitgalius“, – asmenine nuomone pasidalijo S. Skvernelis.

Prabilo ir apie laiko sukimą

Tam pritarė ir jo atstovaujamos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jis taip pat aiškino, kad turime atkreipti dėmesį ir į laiko keitimo klausimą.

„Mes turime reaguoti į žmonių norą, kad nebūtų keičiamas laikas. Kiek žinau, iki sausio 1 turime pateikti savo nuomonę, kaip ES šalis, tą turime padaryti, nes dauguma gyventojų nenorėtų, kad laikas būtų keičiamas, tai sukelia labai daug streso“, – aiškino R. Karbauskis.

Pagal Europos Komisijos direktyvą, dabartinė laiko keitimo tvarka galioja iki 2016 metų pabaigos – tuomet, jeigu ES narės nesikreips dėl jos keitimo, direktyva turėtų būti pratęsta dar penkeriems metams. Taigi šiemet Lietuva gali atsisakyti sprendimo du kartus per metus persukti laikrodžius.

Tuo metu S. Skvernelis ragino pasitelkti argumentus. Jo teigimu, yra ekonominiai svertai, kokia yra laiko sukimo nauda, ir specialistų, kurie atsakingi už mūsų sveikatą, jos priežiūrą, argumentai.

„Dabar mes turime apsispręsti, ar mums žmonių savijauta, sveikata, ypač vaikų sveikata, yra svarbiau, ar ekonominė nauda“, – susimąstyti siūlė jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: gegužė ruošiasi maloniai nustebinti (7)

Baigiantis paskutinei balandžio savaitei, panašu, kad baigsis ir vėsusis periodas. Artimiausiomis dienomis didesnių pokyčių dar nebus, tačiau ateinančios savaitės orai nuteikia optimistiškai.

Gegužės pradžia – ne tokia šilta, kokios norisi, bet maloni (8)

Ateinanti savaitė bus šiltesnė ir malonesnė, tačiau tai dar nėra šiluma, kokios visi laukia, LRT RADIJUI sako sinoptikė Vida Ralienė. Anot jos, duomenys rodo, kad gegužę temperatūra būdavo ir labai aukšta, ir krisdavo žemyn, tad ateinantis mėnuo gali būti įvairus.

Telšių mokytoja – ne vienintelė: pilasi naujos mokyklų istorijos (720)

Telšiuose apie gėjų seksą ir kanibalizmą vaikus mokiusios Loretos Raudytės pavardę jau žino ir politikai, ir teisininkai, ir prokurorai. Akivaizdu, kad išgalvotos ir mokslu neparemtos informacijos skleidimas pedagogei skaudžiai atsirūgs, tačiau tokių mokytojų Lietuvoje – ne vienetai.

L. Kukuraitis: siekiant pažaboti emigraciją, reikia išspręsti dvi problemas (139)

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis įsitikinęs, kad nuo to, kaip, kada ir į kokias bendruomenes buriasi žmonės, priklauso tėvynainių polinkis emigruoti arba ne.

Kokią pensiją gauna nesukaupusieji būtinojo 30 metų stažo? (75)

158,8 euro. Tokio dydžio vidutinę senatvės pensiją gauna žmonės, nesukaupę būtinojo stažo, kuris šiuo metu yra 30 metų.