Naujoji sąjunga mandatus atėmė iš dešiniųjų

 (48)
Artūras Paulauskas
Kairiųjų perimti mandatai persvėrė politines svarstykles jų naudai. Kairiosios ir kairiojo centro jėgos dabar iš viso turi 865 mandatus, o dešiniosios ir dešiniojo centro - 525.

Po 1997 metų rinkimų buvo atvirkščiai - dešinieji turėjo 776 mandatus, kairieji - 548.

Centristai išlaikė panašų politinį svorį - 172 mandatai vietoj buvusių 135.

Naujoji sąjunga, dar nė neegzistavusi per praėjusius savivaldybių rinkimus, šiuose gavo daugiausiai mandatų miestų ir rajonų tarybose - 270.

Socialliberalai dar kelių mandatų gali tikėtis iš koalicijos "Už tikrąją savivaldą" sąrašo, kuriame jų atstovai buvo įrašyti su LDDP kandidatais. Koalicija laimėjo 5 mandatus.

Didelį kiekybinį šuolį padarė Lietuvos valstiečių partija, po 1997 metų rinkimų savarankiškai padidinusi savo mandatų skaičių nuo 84 iki 152.

Be to, dar 72 mandatus laimėjo Valstiečių partijos ir Krikščionių demokratų sąjungos koalicija.

Tokie rezultatai pakylėjo Valstiečių partiją iš šeštos į antrąją politinę jėgą pagal dominavimą savivaldybėse.

Konservatoriai, trejus metus valdę daugelį Lietuvos miestų bei rajonų ir turėję 493 mandatus, dabar liko treti su 175 mandatais.

Dviejose apygardose konservatoriais dalyvavo rinkimuose koalicijoje su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS), ir tie sąrašai laimėjo iš viso 18 mandatų.

Be to, 6 mandatus gavo nepartinių kandidatų, konservatorių ir LPKTS koalicija "Bendras kelias" ir 5 mandatus - dešinioji koalicija "Santarvės kelias", kurioje buvo konservatorių kandidatų.

Lietuvos centro sąjunga pakilo į ketvirtą vietą, gavusi daugiau mandatų: 172 vietoj turėtų 135-ių.

Lietuvos demokratinė darbo partija gavo 169 mandatus vietoj turėtų 212 ir nusirito iš antros į penktą vietą. Dar keleto mandatų LDDP gali tikėtis iš koalicijos "Už tikrąją savivaldą" sąrašo, kuriame kandidatavo su socialliberalais. Koalicija laimėjo 5 mandatus.

Lietuvos liberalų sąjunga, buvusi aštunta, dabar yra šešta ir turi 166 mandatus vietoj turėtų 44.

Lietuvos socialdemokratų partija, nuo jos atskilus partijai "Socialdemokratija 2000", iš ketvirtos vietos nusirito į septintą ir turi 105 mandatus vietoj turėtų 136.

Lietuvos krikščionių demokratų partija nusirito iš trečios į aštuntą vietą ir turi 99 mandatus vietoj turėtų 180.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija dabar yra devinta su 53 mandatais - anksčiau ji turėjo 56 mandatus ir buvo septinta.

Krikščionių demokratų sąjunga galėjo pakilti į dešimtą vietą iš septynioliktos, bet panašių šansų būti dešimta turi ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

Krikščionių demokratų sąjunga savarankiškai laimėjo tik 2 mandatus, tačiau net 72 gavo jų koalicija su Valstiečių partija. 1997 metais Krikščionių demokratų sąjunga turėjo 5 mandatus.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga savarankiškai laimėjo 22 mandatus, tačiau jų kandidatai dalyvavo dar keturiuose koaliciniuose sąrašuose, kurie iš viso laimėjo 29 mandatus.

1997 metais LPKTS turėjo 20 mandatų.

Kitos partijos (vieta ir mandatai, dabar ir anksčiau):

12 (16) Lietuvos laisvės sąjunga 15 (6)

13 (9) Lietuvių tautininkų sąjunga 12 (23)

14-15 (12-14) Naujoji demokratija/Moterų partija 9 (14) ir Lietuvos demokratų partija 9 (7)

16 (15) Lietuvos rusų sąjunga 7 (7)

17 (13) Lietuvių nacionalinės partijos ir "Jaunosios Lietuvos sąjunga 6 (9)

18 (0) Lietuvos laisvės lyga 4 (0)

19 (10) Lietuvos piliečių aljansas 3 (20)

20-21 (0-0) Lietuvos nacionaldemokratų partija 2 (0) ir Lietuvos partija "Socialdemokratija 2000" 2 (0)

22-23 (0-0) Tėvynės liaudies partija 1 (0) ir Tautos pažangos partija 1 (3).

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (207)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.

Tokių stebuklų dar nėra buvę: kuo gali virsti karinė slėptuvė (123)

Pajūrio regioniniame parke – nemažai įvairių „stebuklų“, kai draustiniuose visais būdais stengiamasi įrodyti buvusios sodybos faktą ir pasinaudoti vienintele galimybe ten statyti namus. Pavyzdžiui, oficialiai kaip rūsį bandoma įregistruoti ir buvusius karinius įtvirtinimus arba slėptuvę.

Vilniuje atnaujinamos gyventojų perspėjimo sirenos (16)

Vilniaus savivaldybė sostinėje ketina atnaujinti dar 13 perspėjimo sirenų.

Oro gynybos sistemoms Lietuva planuoja išleisti per 100 mln. eurų (222)

Vidutinio nuotolio norvegiškoms ir amerikietiškoms oro gynybos sistemoms NASAMS Lietuva planuoja išleisti daugiau nei 100 mln. eurų.

Valstybės tarnybos rojus: iš kuklaus atlyginimo – butas centre ir tūkstančiai sąskaitoje (269)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba – gana keista valstybinė institucija, pažvelgus į tarnybos darbuotojų ar net vadovų atlyginimus, atrodo, kad darbas valstybės tarnyboje tikrai nėra rojus, tačiau visai kitoks požiūris apima pasižiūrėjus į šios įstaigos vadovų turto deklaracijas. Štai, buvusi ilgametė įstaigos direktorė Vida Augulienė šioje tarnyboje sugebėjo ir praturtėti, kaip pati sako, iš kuklaus atlyginimo sukaupė beveik milijono litų turtą.