Lietuvai iš Vengrijos siūloma perkelti 351 asmenį, 328 iš Graikijos, 101 - iš Italijos. Daugiausia tai turėtų būti pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos.
Anksčiau Lietuva jau įsipareigojo priimti 325 pabėgėlius.
Vadinasi, remiantis šiuo pasiūlymu Lietuva turėtų priimti 1105 pabėgėlius.
Pagal naująjį planą, valstybėms bus siūloma per dvejus metus perkelti 160 tūkst. žmonių. Anksčiau Briuselis siūlė paskirstyti 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų, tačiau valstybės narės susitarė dėl kiek daugiau nei 32 tūkstančių.
Europos Komisija žada skirti 780 mln. eurų šiai schemai paremti, už kiekvieną asmenį valstybės narės gaus po 6 tūkst. eurų, teigė BNS šaltiniai.
Briuselis siūlo, kad jei šalis narė dėl išskirtinių aplinkybių negalėtų dalyvauti perkėlimo mechanizme, jai reikėtų sumokėti tam tikrą lėšų dalį į ES biudžetą, priklausomai nuo ekonomikos dydžio.
Be šios vienkartinės schemos, Europos Komisija atskirai taip pat siūlo naują nuolatinį mechanizmą dėl pabėgėlių perskirstymo ateityje. Pagal jį, Briuselis galėtų pats nuspręsti, kada įvyksta krizė, ir nustatyti perkeliamų asmenų skaičių. Šiam Briuselio pasiūlymui diplomatai prognozuoja didesnį valstybių narių pasipriešinimą.
Pabėgėlių skirstymo kvota paremta keturiais kriterijais: šalyje vyraujančiu nedarbu, kiek prieglobsčio prašymų šalis anksčiau yra gavusi, koks yra valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP) dydis ir koks jos gyventojų skaičius.
Nedarbo lygis ir prieglobsčio prašymų skaičiaus istorija formulėje turi po 10 proc. svorį. Kuo mažesnis nedarbo lygis ir kuo mažiau žmonių yra prašęsi prieglobsčio, tuo labiau auga priimti siūlomų pabėgėlių skaičius.
Tačiau šios dvi formulės dedamosios negali viršyti 30 proc. svorio, kad priimti siūlomų pabėgėlių skaičius neišaugtų neproporcingai.
BVP ir gyventojų skaičius formulėje turi po 40 proc. svorio. Kuo didesnis šalies BVP ir kuo daugiau gyventojų ji turi, tuo daugiau pabėgėlių jai siūloma priimti.
Lietuva iki šiol buvo viena nepopuliariausių šalių tarp prieglobsčio prašytojų. 2014 m. Lietuvoje buvo pateikta 496 prieglobsčio prašymai, tačiau tenkinta vos 177 – didžiajai daliai prieglobsčio prašytojų buvo suteiktas ne pabėgėlio statusas, o vadinamoji papildoma apsauga.
Iš visų prieglobsčio besiprašiusių asmenų 117 buvo iš Gruzijos, 99 iš Afganistano, 74 iš Rusijos, 70 iš Ukrainos.
Gegužę EK šalims narėms pagal kvotas siūlė dalintis 40 tūkst. pabėgėlių, iš kurių 503 per dvejus metus turėjo atvykti į Lietuvą. ES šalys narės šį planą atmetė ir savanoriškai pasidalino maždaug 32 tūkst. pabėgėlių, iš kurių 325 teko Lietuvai.
Briuselio siūloma pabėgėlių kvota Lietuvai dar turės didėti?
„Tai yra labai labai maža kvota, nes ES planai yra pagrįsti įsitikinimu, kai kalbama apie mažiau nei 200 tūkst. bėglių, o bėglių skaičius bus gerokai didesnis. Aš manau, kad šis skaičius nebus galutinis ir bus dar didesnių reikalavimų“, - BNS sakė politologas.
Anot jo, Lietuvai siūlomas priimti bendras 1105 pabėgėlių skaičius „tikrai nesukeltų per didelių bėdų“, tačiau jis neatmetė, kad pabėgėlių apgyvendinimui ir socializacijai Lietuva galėtų prašyti didesnės Briuselio paramos.
„Kokie 2-3 tūkst. pabėgėlių - Lietuva tikrai lengvai galėtų tai patenkinti, jei atsisakytų priešiškų nuostatų bėglių atžvilgiu“, - neabejojo jis.
Anot jo, lietuvių susirūpinimas dėl būsimų socialinių problemų priimant pabėgėlius „yra nepagrįstas“, nes jie greičiausiai nenusės Lietuvoje, o trauks toliau į turtingesnes ES valstybes, daugiausia - į Švediją ir Vokietiją.
K.Girniaus įsitikinimu, pabėgėlių priėmimui nepasiruošusi ne tik Lietuva, tačiau ir visa ES, todėl politikai neturėtų priimti „skubotų sprendimų“ nepasitarę su tauta. Tad, jo vertinimu, pabėgėlių kvotų klausimas turėtų būti kuo plačiau nagrinėjamas Seime.
„Esminiais klausimais reikia kreiptis į piliečius, tautą, išklausyti jų, nebūtinai priimti jų nuomonę, bet tik ne spręsti komitete. Komitete gali spręsti eismo taisyklių pakeitimus (...). Aišku, reikia atidėti (galutinius sprendimus). Tai yra dirbtinai nustatytas laikas, kad reikia nuspręsti iki pirmadienio ar trečiadienio - tai yra rimti dalykai, kuriuos svarbu nuodugniai išnagrinėti“, - sakė TSPMI atstovas.
Vokietija atvėrė duris
DELFI primena, kad Vokietija per kelerius ateinančius metus pareiškė būsianti pajėgi priimti po 500 tūkst. pabėgėlių per metus. Tai pirmadienį pareiškė kanclerės Angelos Merkel pavaduotojas Sigmaras Gabrielis, Europą krečiant precedento neturinčiai migracijos krizei.
„Manau, kad kelerius metus tikrai galėtume susitvarkyti su maždaug puse milijono“ priimamų atvykėlių per metus, vicekancleris pirmadienio vakarą sakė visuomeninei televizijai ZDF.
„Dėl to neabejoju – galbūt su daugiau“, – pridūrė centro kairiosios Socialdemokratų partijos lyderis.
Savo ruožtu britų premjeras Davidas Cameronas pirmadienį paskelbė, kad jo šalis per ateinančius penkerius metus priims 20 000 sirų pabėgėlių. Tai bus pabėgėliai iš stovyklų netoli sienos su Sirija, pareiškė jis pirmadienį parlamente Londone, informuoja agentūra AFP.