Naujas Lenkijos kritikos kirtis Lietuvai

 (242)
Lenkų dienraštis „Rzeczpospolita” išspausdino publicisto Jerzy Haszczynskio publikaciją „Lietuva. Mano nusivylimas”, deja, jau nebe pirmą žurnalisto straipsnį, kuriame Lietuva kaltinama pažeidinėjanti tautinių mažumų teises lenkų atžvilgiu.
Naujas Lenkijos kritikos kirtis Lietuvai
© A. Šarkūno nuotr.

Jo nuomone, neigiamą Lietuvos požiūrį į lenkus nepajėgi buvo pakeisti nei kartų kaita, nei bendri interesai ES ir NATO, nei didėjanti Rusijos grėsmė.

Pasak J. Haszcynskio, kai Lietuvos Seime balsuojama Lenkijos ir lenkų mažumos Lietuvoje klausimais, tai tarp elito ir politikų visada nugali nacionalistų nuomonė.

J. Haszczynskis tikina, kad Lietuva laužo pagrindinę tarptautinę teisę, jog tautinių mažumų padėtis negali blogėti, tačiau, deja, pasak jo, lietuviai tampa vis didesniais nacionalistais.

Publicisto nuomone, sovietinis antipolonizmas Lietuvoje vėl atšilo. „Ne viską galima pateisinti istorija. Daug žmonių prisimena nusikaltimus, kuriuose lietuviai dalyvavo Antrojo pasaulinio karo metais. Iki šiol Lietuva neatsiskaitė už šį laikotarpį, ir nežiūrint to, toliau spaudžia tautines mažumas”.

J. Haszczynskis klausia: ar Lenkija gali padaryti daugiau, kad pagerintų santykius su Lietuva? Atrodo, planai Varšuvoje šiuo klausimu jau išsemti, o iš Lietuvos taip pat nesimato didelių norų pagerinti situaciją – konstatuoja lenkų publicistas.

Tuo metu kaip atsaką J. Haszczynskiui tas pats dienraštis spausdina Boguslawo Chrabotos atsaką „Broliams lietuviams”.

Jis rašo: „Aš asmeniškai manau, kad tai skandalas, paradoksas ir absurdas iš fundamentalių kategorijų, kad praėjus 25 metams po komunizmo žlugimo niekaip negalime pasiekti susitarimo tarp Varšuvos ir Vilniaus, kai tuo tarpu, nežiūrint stulbinančių faktų praeityje, sugebėjome rasti bendrą kalbą su vokiečiais, pradėti naują dialogą su ukrainiečiais. Iš kur tai ir ką tai liudija? Juk abiejose sienos pusėse už santykius tarp tautų atsako tie patys žmonės. Ta pati politinė klasė, kuri puikiai sutaria su Berlynu, Paryžiumi arba Briuseliu, tačiau šioje neuralginėje linijoje rodo visišką nebylystę. Ar tai kažkoks paralyžius? Trumparegiškumas? O gal tai stereotipai, nuo kurių negalima išsilaisvinti? Varšuva, vis dar įsitikinusi, kad Vilnių valdo kažkoks nykštukinis nacionalizmas ir Vilnių, kuris žiūri į Varšuvą išskirtinai per lenkų bato ir arogancijos prizmę".

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

„Geležinio Vilko“ štabo kariai antrąsyk vadovaus jungtinei NATO brigadai (3)

Nuo pirmadienio daugiau nei pusantro šimto Lietuvos karių dalyvaus trijų savaičių trukmės tarptautinėse lauko taktinėse pratybose „Allied Spirit V“ („Sąjungininkų dvasia V“) Vokietijoje.

Nauja tvirtovė Vilniaus draustinyje: grandiozinės N. Numavičiaus uošvių statybos (167)

Pavilnių regioninio parko draustinyje dygsta didžiulis namas, priklausantis turtingiausio lietuvio, pagrindinio VP grupės akcininko Nerijaus Numavičiaus uošviams – Elenai ir Igoriui Leontjevams. Statybos draustinyje vyksta su Vilniaus savivaldybės išduotais leidimais, tačiau kyla klausimas, ar tokios statybos draustinyje yra leistinos.

Prezidentė apdovanos parolimpiados medalininkus (1)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį apdovanos parolimpiadoje medalius iškovojusius Lietuvos sportininkus ir jų trenerius.

Vyriausybė ketina apsispręsti dėl J. Miliaus atleidimo (6)

Ministrų kabinetas pirmadienį turėtų apsispręsti, ar atleisti teisėsaugos įtarimų sulaukusį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą Joną Milių.

Ekspertai: iniciatyva mažinti parlamentarų skaičių – noras įsiteikti rinkėjams (38)

Nuo 2000-ųjų mažinti Seimo narių skaičių buvo siūloma 6 kartus. Skyrėsi tik iki kiek jų turi sumažėti – 101, 111 ar gal iki 121. Šį kartą idėjos autorystė priklauso Darbo partijai. Nors po pateikimo pritarta nuostatai sumažinti Seimo narių iki 111, tačiau tikimybė, kad tai taps tikrove, beveik lygi 0.