Naujas Lenkijos kritikos kirtis Lietuvai

 (242)
Lenkų dienraštis „Rzeczpospolita” išspausdino publicisto Jerzy Haszczynskio publikaciją „Lietuva. Mano nusivylimas”, deja, jau nebe pirmą žurnalisto straipsnį, kuriame Lietuva kaltinama pažeidinėjanti tautinių mažumų teises lenkų atžvilgiu.
© A. Šarkūno nuotr.

Jo nuomone, neigiamą Lietuvos požiūrį į lenkus nepajėgi buvo pakeisti nei kartų kaita, nei bendri interesai ES ir NATO, nei didėjanti Rusijos grėsmė.

Pasak J. Haszcynskio, kai Lietuvos Seime balsuojama Lenkijos ir lenkų mažumos Lietuvoje klausimais, tai tarp elito ir politikų visada nugali nacionalistų nuomonė.

J. Haszczynskis tikina, kad Lietuva laužo pagrindinę tarptautinę teisę, jog tautinių mažumų padėtis negali blogėti, tačiau, deja, pasak jo, lietuviai tampa vis didesniais nacionalistais.

Publicisto nuomone, sovietinis antipolonizmas Lietuvoje vėl atšilo. „Ne viską galima pateisinti istorija. Daug žmonių prisimena nusikaltimus, kuriuose lietuviai dalyvavo Antrojo pasaulinio karo metais. Iki šiol Lietuva neatsiskaitė už šį laikotarpį, ir nežiūrint to, toliau spaudžia tautines mažumas”.

J. Haszczynskis klausia: ar Lenkija gali padaryti daugiau, kad pagerintų santykius su Lietuva? Atrodo, planai Varšuvoje šiuo klausimu jau išsemti, o iš Lietuvos taip pat nesimato didelių norų pagerinti situaciją – konstatuoja lenkų publicistas.

Tuo metu kaip atsaką J. Haszczynskiui tas pats dienraštis spausdina Boguslawo Chrabotos atsaką „Broliams lietuviams”.

Jis rašo: „Aš asmeniškai manau, kad tai skandalas, paradoksas ir absurdas iš fundamentalių kategorijų, kad praėjus 25 metams po komunizmo žlugimo niekaip negalime pasiekti susitarimo tarp Varšuvos ir Vilniaus, kai tuo tarpu, nežiūrint stulbinančių faktų praeityje, sugebėjome rasti bendrą kalbą su vokiečiais, pradėti naują dialogą su ukrainiečiais. Iš kur tai ir ką tai liudija? Juk abiejose sienos pusėse už santykius tarp tautų atsako tie patys žmonės. Ta pati politinė klasė, kuri puikiai sutaria su Berlynu, Paryžiumi arba Briuseliu, tačiau šioje neuralginėje linijoje rodo visišką nebylystę. Ar tai kažkoks paralyžius? Trumparegiškumas? O gal tai stereotipai, nuo kurių negalima išsilaisvinti? Varšuva, vis dar įsitikinusi, kad Vilnių valdo kažkoks nykštukinis nacionalizmas ir Vilnių, kuris žiūri į Varšuvą išskirtinai per lenkų bato ir arogancijos prizmę".

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Tarp palankiausiai vertinamų - D. Grybauskaitė, V. Adamkus ir G. Nausėda (206)

Palankiausiai visuomenėje vertinamų asmenų trejetas nekinta, tai - kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, rodo birželio apklausa. Labiausiai iš visų visuomenės veikėjų augo G. Nausėdos reitingas. Toliau smunka palaikymas valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui, jis tebėra vienas iš nepalankiai vertinamų politikų.

Raseinių rajone arseno aptikta trijose vandenvietėse (5)

Raseinių rajone arseno rasta ne tik Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenvietėse, bet ir Butkiškėje, tačiau pastarojo kaimo gyventojams tiekiamas vanduo esą užterštas labai nedaug ir normas atitinka.

Vilniuje keli šimtai žmonių susirinko paminėti Baltijos šalių okupacijos nepripažinusios JAV deklaracijos (73)

Ketvirtadienį Vilniuje, Vašingtono aikštėje, maždaug trys šimtai žmonių susirinko į padėkos JAV šventę pažymėti istorinės Sumnerio Welleso deklaracijos, kuria Valstijos nepripažino Baltijos šalių okupacijos.

Dvi ministerijos nesutaria, kaip apmokestinti „Sodros“ įmokas (26)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skeptiškai vertina ketinimus nustatyti „Sodros“ įmokų „grindis“, o Finansų ministerija siūlo šios idėjos neatsisakyti ir dar diskutuoti.

Lietuvoje gyvena 47 tūkst. užsieniečių (14)

2017 m. liepos 1 d. Lietuvoje gyveno 47 152 užsieniečiai, iš jų - apie 13,5 tūkst. yra Rusijos, 9,8 tūkst. Ukrainos, 8,4 tūkst. Baltarusijos piliečiai, ketvirtadienį praneša Migracijos departamentas, skelbdamas išankstinius 2017 m. pirmojo pusmečio pagrindinius migracijos rodiklius Lietuvoje.