Naujasis socialinis modelis turėtų užtikrinti galimybę jauniems tėvams derinti darbą ir šeimą, tačiau kai kurie siūlymai, jei būtų priimti, tik pablogintų padėtį. Modelio rengėjai nori panaikinti vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, tačiau Trišalė taryba tam nepritaria.
Rengiasi mitingui
Mūsų valstybė dažnai kaltinama, esą potencialius investuotojus atbaido vis dar sovietmečiu dvelkiančia mokesčio baze ir nelanksčiu darbo santykių reguliavimu. Tačiau mokslininkų parengtas socialinis modelis, numatantis liberalesnius darbo santykius, galimybę darbdaviui lengviau atleisti darbuotojus ir ilgesnį pensinį amžių, sulaukė ne tik darbuotojų kritikos.
Profesinių sąjungų vadovai įsitikinę: nors Lietuvoje darbo santykiai griežtai reguliuojami, bet privačiame sektoriuje galioja savi – džiunglių įstatymai. Taigi didžioji dalis lietuvių renkasi emigraciją ir nekvalifikuotą darbą svetur ne dėl didesnio užmokesčio, o todėl, kad Lietuvoje susiduria su didžiule darbdavių nepagarba. Priėmus visus naujojo socialinio modelio pakeitimus, šalyje kiltų socialinė įtampa ir vargu ar pagerėtų ekonominė situacija.
Todėl rugsėjo 10-ąją profesinės sąjungos Vilniuje rengia mitingą, nes iki šiol vykę bandymai dialogu pasiekti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams naudingą sprendimą buvo nesėkmingi. Antradienį Trišalėje taryboje vykusiame posėdyje, kuriame buvo svarstomi Darbo kodekso pakeitimai, paaiškėjo, kad Seimui buvo atiduotas ne tas projektas, kurį buvo apsvarsčiusios profesinės sąjungos.
Daugiau sutarčių
Kaip teigia viena naujojo socialinio modelio rengėjų – Vilniaus universiteto daktarė Vida Petrylaitė, viešojoje erdvėje apie socialinį modelį kalbama kaip apie didžiausią baubą, tačiau taip nėra. Dažniausiai tai, kas žmonėms nežinoma, kelia nerimą ir baimę. Tiesa, nors iki šios dienos pasiekta nemažai kompromisų, jų gali būti dar daugiau.
„Šiuo socialiniu modeliu buvo siekta darbo santykių lankstumo ir kartu saugumo per užimtumo ir socialinio draudimo sistemą. Pastebima, kad kuo griežčiau reguliuojama, tuo mažiau galimybių darbuotojai turi tartis“, – sakė V. Petrylaitė.
Todėl bus galima rinktis iš gerokai daugiau darbo sutarčių. Iki šiol praktiškai buvo tik dvi – terminuota ir neterminuota. O priėmus Darbo kodekso pataisas darbdavys turės kur kas didesnį pasirinkimą: darbuotoją bus galima įdarbinti ir pagal projektinę darbo sutartį, kai atlyginimas bus mokamas ne už darbo valandas, o už konkretų rezultatą. Nauja bus ir darbo vietos dalijimosi sutartis, kai du darbuotojai su darbdaviu galės susitarti dėl vienos vietos pasidalijimo. Atsiras darbinio mokymo, darbo keliems darbdaviams, nenustatytos apimties darbo sutartys.
„Lietuva darbo sutarčių srityje gerokai atsilieka, bet šių naujų sutarčių tikrai nereikia bijoti. Darbdaviai ir toliau pirmenybę teiks terminuotoms darbo sutartims, o naujosios bus labai patogios moksleiviams ir studentams, kai reikia derinti mokslą ir darbą arba kai tai yra tik papildomas darbas. Tai taip pat gali būti tarpinis variantas, kol žmogus susiras nuolatinį darbą“, – kalbėjo viena iš socialinio modelio rengėjų.
Galimybė derinti darbą ir šeimą
Vienas iš esminių naujojo socialinio modelio principų bus darbo ir šeimos derinimas, to nėra dabartiniame Darbo kodekse. Vaikus auginantys tėvai turės galimybę dirbti nuotoliniu būdu, susidaryti lankstų ir individualų grafiką. Ir iki šiol buvo nuostata, kad asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, gali darbdavio prašyti jam nustatyti ne visą darbo dieną, bet jeigu po metų jis apsigalvoja ir nori dirbti visu krūviu, darbdavys galėjo atsisakyti tenkinti šį prašymą. O priėmus Darbo kodekso pakeitimus to padaryti jau nebegalėtų. Nauja nuostata ir ta, kad jeigu darbuotojas dėl objektyvių šeiminių problemų į darbą pavėlavo nors ir tris valandas, darbdavys jam negalės skirti drausminės nuobaudos.
„Dar vienas teigiamas darbuotojams sprendimas tas, kad darbdaviai nebegalės versti savo darbuotojų pasirašyti nekonkuravimo sutarčių – kai numatoma, kad žmogus, išėjęs iš darbo, negali penkerius metus dirbti konkuruojančiame versle. Dabar maksimalus terminas bus dveji metai, bet tai pasakytina tik apie itin vertingas pareigybes. Už tuos metus, kol nedirbs, iš buvusio darbdavio žmogus gaus ne mažesnę kaip 40 procentų buvusio vidutinio savo darbo užmokesčio kompensaciją“, – paaiškino V. Petrylaitė.
Mažėja išeitinės kompensacijos
Tiesa, daugelis svarbių pakeitimų yra darbdavio, o ne darbuotojo naudai. Darbdaviui bus gerokai lengviau atleisti darbuotoją. Jeigu atleidžiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, dabar pakaks darbuotoją įspėti prieš mėnesį, iki šiol šis terminas buvo 2–4 mėnesiai. Tiesa, priešpensinio amžiaus darbuotojams ir vaikus iki trejų metų auginantiems tėvams šis terminas lieka 2–3 mėnesiai. O išeitinė kompensacija – dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, jeigu žmogus neišdirbo metų – mažesnė.
„Galima diskutuoti, ar tas, kuris įmonėje išdirbo 20 metų, yra geresnis, nei tas, kuris dirba tik trečius metus. Juk būna ir piktybinių darbuotojų, kurių niekaip negalima atleisti. Vadinasi, tas, kuris gerai dirbo, gauna gerokai mažesnę išmoką, nei tas, kuris dirbo blogai, bet 20 metų. Šiais pakeitimais siekiama, kad į vieną padėtį patekusiems darbuotojams būtų išmokėtos vienodos išeitinės kompensacijos, nepriklausomai nuo darbo stažo. Aišku, profesinėms sąjungoms paliekama teisė derėtis ir dėl didesnių kompensacijų“, – pabrėžė pašnekovė.
Tačiau pasiteiravus, kad tokiu atveju savotiškai įteisinama nelygybė, mat biudžetininkai tokios teisės neturės, V. Petrylaitė teigė, kad pastarieji turi kitokių socialinių garantijų. Juk tik iš biudžeto išlaikomi darbuotojai siekti savo tikslų pasinaudoja tokia galimybe kaip streikas.
Maksimali suminė darbo laiko apskaita nesikeičia – normalus darbo laikas išlieka 40 valandų per savaitę, o su viršvalandžiais – 48. Tačiau jeigu dirbama ne viename darbe, daugiausia galima dirbti 60 valandų per savaitę.
Nors motinystės ir tėvystės išmokų sistema nekeičiama, nauja bus tai, kad moteriai bus privaloma suteikti dviejų savaičių nėštumo ir gimdymo atostogas, o tėčiai mėnesio trukmės tėvystės atostogas galės pasiimti ne tik pirmąsias 30 dienų, bet per ilgesnį laikotarpį.
„Tiesa, pagal pirminį projektą nebelieka mamadienių ir tėvadienių. Nežinau, ar tai teisingas sprendimas, bet situacija dabar tokia, kad per mamadienį žmogus nedirba, tačiau gauna vidutinį darbo užmokestį. Nauda darbuotojui, o darbdaviui tenka visos išlaidos. Be to, būtent dėl šių garantijų darbdaviai vengia į darbą priimti moterų, turinčių mažų vaikų. Kuo daugiau tam tikra grupė turi garantijų, tuo tos grupės labiau niekas nenori“, – mano V. Petrylaitė.
Tiesa, dėl mamadienių ir tėvadienių Trišalėje taryboje kol kas verda diskusijos, todėl dar gali būti ir staigmenų.
Tols pensinis amžius
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas Teodoras Medaiskis įsitikinęs, kad pensijų sistemą privalu reformuoti, antraip senstant visuomenei Lietuva susidurs su rimtomis socialinėmis problemomis.
„Mūsų siūlymai stebuklo nepadarys, tačiau be jų būtų dar blogiau. Senėjimo keliamus iššūkius galima įveikti tik esant daugiau dirbančiųjų, todėl turime sudaryti sąlygas derinti darbą ir šeimą, skatinti darbingo amžiaus žmonių užimtumą ir kelti darbo našumą“, – aiškino T. Medaiskis.
Vienas iš naujų siūlymų – nuo 2026 metų dar didinti pensinį amžių, jeigu didės vidutinė gyvenimo trukmė. Iki 2026 m. ir vyrai, ir moterys į pensiją išeis sulaukę 65-erių, kaip ir daugumoje Europos šalių. Todėl siūloma pridėti dar pusmetį.
„Kitaip nebus iš ko mokėti pensijų. Tuo labiau kad vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, o darbas tampa vis lengvesnis. Į išankstinę pensiją bus galima išeiti ne likus penkeriems, o tik trejiems metams iki tikrosios pensijos. Nors aš būčiau linkęs išvis panaikinti išankstinę pensiją, nes tai ne senatvės, o darbo neturėjimo, užimtumo problema“, – mano ekonomistas.
Dar viena naujovė: jeigu žmogus gauna pensiją ir atlyginimą, jam nereikės kreiptis į „Sodrą“, kad ši perskaičiuotų jo pensiją dėl įgyto stažo. Dabar sistema tai padarys automatiškai.
Pensijos nemažės
Tačiau didžiausi pokyčiai siejami su pensijos perskaičiavimu. Siūloma bazinės pensijos mokėjimą perkelti ant valstybės biudžeto pečių ir finansuoti iš bendrųjų valstybės mokesčių. Tiesa, iš kur būtų paimtos šios lėšos, dar neaišku.
„Perkėlus bazinės pensijos mokėjimą, darbo jėga darbdaviui atpigtų apie 12 procentų, todėl būtų potencialo kelti algas. Galvojame, kad kasmet galėtume po vieną procentinį punktą mažinti darbdaviui darbuotojo išlaikymo krūvį. Darbuotojas jam kainuotų pigiau, todėl būtų galimybė kelti algas, o ne pirkti antrą mersedesą ar jachtą“, – optimistiškai nusiteikęs T. Medaiskis.
Pagal naująją pensijų skaičiavimo formulę pensijos negalėtų mažėti, net jei gerokai mažėtų vidutinis darbo užmokestis. Pasak ekonomisto, buvo siūloma, kad pensijos didėtų didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui ir atvirkščiai – mažėjant atlyginimams, menkėtų ir pensijos. Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pensijų mažėjimas negalimas, tad buvo likta prie saugesnio varianto – pensijos niekada nemažės, bet ir neaugs taip sparčiai kaip vidutinis atlyginimas.
Pensiją, kaip ir iki šiol, sudarytų dvi dalys – bendroji ir individualioji. Nebeliktų priedo už stažą – jis, jeigu didesnis nei 35 metai, būtų integruotas į bendrą pensijos dalį. Bazinė pensija būtų kaip minimalus palaikomasis pensininkų išgyvenimo lygis pagal valstybės galimybes. O individualioji dalis priklausytų nuo per visą gyvenimą sumokėtų įmokų.
„Naujoji formulė bus daug aiškesnė ir skaidresnė, be to, nebeliks skirtumų ir priešpriešų tarp skirtingų kartų pensininkų“, – naują tvarką gyrė ekonomistas.
Reformos neaplenks ir nedarbo draudimo išmokos, nes šios ne tik vienos mažiausių Europos Sąjungoje, bet ir trumpiausiai mokamos. Bus siūloma nedarbo draudimo išmoką mokėti net devynis mėnesius.
Ragina kovoti
Tačiau profesinės sąjungos naująjį socialinį modelį sukritikavo. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigė, kad pastaruoju metu aktyviai naudojamas investicijų „arkliukas“ nėra pretekstas bloginti darbo sąlygas.
„Vis kalama mums į galvas, kad Lietuvai reikia pritraukti investicijų, tik jos niekada neateis, jeigu bus tarybinis kodeksas ir jokio santykių lankstumo. Bet didžiausia problema, kad su profesinėmis sąjungomis nederinami jokie pakeitimai. Mes svarstome vieną variantą, o kitas pateikiamas Seimui. Todėl rugsėjo 10-ąją organizuojame mitingą parodyti, kokių darbo santykių norime mes, darbuotojai“, – ryžtingai buvo nusiteikusi K. Krupavičienė.
Jos teigimu, Lietuva iš kitų Europos Sąjungos šalių išsiskiria pačiais mažiausiais atlyginimais. Net kaimynai latviai, nors išgyveno dar sudėtingesnę krizę, sugebėjo atsitiesti ir lietuvius pralenkti visose srityse. Lenkijos pavyzdys rodo, kad naujos sutartys mažina darbuotojų saugumą ir socialines garantijas, todėl naujasis socialinis modelis Lietuvą gali nugramzdinti į dideles socialines problemas. Lygiai tas pats ir dėl lankstaus darbo grafiko – tarsi dingsta viršvalandžiai ir darbas savaitgaliais.
„Pavojų čia tikrai yra. Dėl tam tikrų dalykų galime sutikti, bet dėl darbo sutarčių ir dėl to, kad darbdavys galės bet kada atleisti darbuotoją, nesutinkame, tad dar pakovosime“, – sakė K. Krupavičienė.
Trūksta vidinės kultūros
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus nuomone, pirmiausia reikia pradėti ne nuo Darbo kodekso pakeitimų, o nuo darbo etikos klausimų. Lietuvos didžiausia problema ta, kad jauni žmonės masiškai emigruoja dėl lietuvių darbdavių arogancijos. Daugelis mieliau dirbs nekvalifikuotus darbus svetur, nei savoje šalyje bus darbdavių engiami.
„Darbo santykiai pas mus reglamentuoti, bet visi žinome, kad privačiame versle labiau galioja džiunglių įstatymai, o dabar dar norima visa tai liberalizuoti. Ar normalu, kad per krizę net 90 procentų visų darbuotojų iš darbo išėjo savo noru? Kažkodėl viskas daroma tik dėl verslininkų, bet pamirštama, kad jeigu darbuotojui nebus gerai, ir verslui nesiseks“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.
Mažinant socialines garantijas darbuotojams darbdaviams bus tik dar labiau atrištos rankos jais manipuliuoti. Visiškai nesuprantamas ir socialinio modelio tikslas.
„Šio socialinio modelio rengėjai negali garantuoti, kad šalies ekonominė situacija pagerės, sumažės nedarbas. Tad koks yra tikslas – sukelti šalyje socialinę įtampą?“ – klausė A. Jurgelevičius.