Išnuomojo 99 metams
Panevėžio vyskupijos kurijai nebeliko kliūčių pradėti rūpintis naujos bažnyčios ir Jono Pauliaus II bažnytinio meno vertybių muziejaus statybomis Parko gatvėje.
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame miesto Tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas kurijai 99 metams išnuomoti 1,44 hektaro žemės sklypą, esantį Kultūros ir poilsio parke. Už sklypo nuomą vyskupijos kurija per metus turės mokėti po 49840 litų.
Taryba kartu sutiko, kad kurija žemės sklypą tokiomis pačiomis sąlygomis galės subnuomoti.
Sklypo detalusis planas buvo patvirtintas beveik prieš trejus metus, jis numatytas religinių bendruomenių statiniams.
Už sprendimą, atveriantį kelią bažnyčios ir muziejaus statyboms, balsavo 15, prieš pasisakė 9, susilaikė trys Tarybos nariai.
Virė karštos diskusijos
Kad Taryba nebalsuos vieningai, buvo aišku iš karštų debatų svarstant sprendimo projektą. Vieni politikai abejojo, ar Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą galima išnuomoti be konkurso, kiti – kad nuomos sutartį reikia sudaryti su konkrečiu statybų rangovu, o treti apskritai tik posėdyje sužinojo, jog kurija nei mečetės, nei kitų religijų kulto pastatų statyti nesirengia. Užvirus diskusijoms, netgi pasigirdo siūlymų sprendimą atidėti.
Kaip paaiškino Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Baublienė, Savivaldybės žemės sklypai nuomojami pagal pačios Savivaldybės patvirtintą tvarką, joje numatyta: nuomojamiems ne koncesijų būdu sklypams taikomas keturių procentų sklypo vertės mokestis. Vyskupijos kurijos prašomas išnuomoti sklypas šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas beveik 1,3 milijono litų.
Meras Vitalijus Satkevičius nesutiko su siūlymu palaukti, kol bus žinomas statybų investuotojas, ir su juo, o ne su kurija sudaryti nuomos sutartį. „Vyskupijos kurija prašo išnuomoti žemės sklypą, ir mes jai suteikiame teisę pačiai spręsti, ar ji statys, ar ieškos kitų finansuotojų“, – teigė miesto vadovas.
Kur dingo mečetė?
Tarybos narys socialdemokratas Povilas Vadopolas piktinosi, kad Taryba nebuvo supažindinta su Panevėžio vyskupo raštu, kuriame Jo Ekscelencija praneša, kad išnuomotame sklype bus statoma bažnyčia.
„Anksčiau buvo stumiama įvairias konfesijas vienijančių santarvės rūmų idėja, dabar išeina, kad mečetės nebus, tik katalikiška bažnyčia“, – nesuprato politikas.
P. Vadopolui taip pat nepatiko, kad sklype, kurį vyskupijos kurija prašo išnuomoti, yra kavinė, driekiasi pėsčiųjų ir dviratininkų takas. Šie objektai užkliuvo ir kitam socialdemokratui Rimgaudui Pranui Misiūnui. Jis pareiškė, kad balsuoti už negalima, nes statant bažnyčią bus pažeisti kitų visuomenės narių interesai. „Negalima naikinti to, kas parke jau yra. Kas atkurs dviračių taką?“ – klausė politikas.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė V. Baublienė Tarybos narius ramino, esą tai, kokie objektai atsiras bažnyčios teritorijoje, paaiškės tik parengus techninį statybų projektą.
Pasigedo dialogo su visuomene
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Julius Beinortas manė, kad apie naujas statybas miesto parke reikėjo pasitarti su visuomene, o socdemė Ingrida Mazaliauskienė pasidomėjo, ar šiuo klausimu buvo rengta panevėžiečių apklausa.
V. Baublienė atsakė, kad miesto gyventojai išsakyti savo nuomonę galėjo svarstant sklypo detalųjį planą, kuriame ši teritorija buvo numatyta religinių bendruomenių statiniams.
Bažnyčios statomos dešimtmečiais
Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas po Tarybos posėdžio „Panevėžio balsui“ neslėpė, jog statybų finansavimas kol kas kybo ore.
„Europos Sąjunga tokiems statiniams pinigų neskiria. Turėsime ieškoti kitų šaltinių. Beje, bažnyčių statybos visada trunka ilgai, pavyzdžiui, Plungėje šventovė buvo statoma net 60 metų“, – kalbėjo aukštas dvasininkas.
Paklaustas, kodėl vietoj įvairias religines bendruomenes vienijančių santarvės rūmų idėjos buvo pasirinkta tik katalikų maldos namų bei Jono Pauliaus II muziejaus statyba, Panevėžio vyskupas teigė, jog pirmasis projektas negavo Bažnyčios pritarimo. „Ir kardinolui nepatiko sumanymas statyti musulmonišką mečetę ar kitų religijų kulto pastatus“, – sakė J. Kauneckas.
Jo Ekscelencija svarstė, kad kitoms religinėms bendruomenėms gali rastis vietos būsimajame bažnytinio meno muziejuje. „Ten gali būti įrengti atskiri kambarėliai, tačiau manau, kad tai tolima perspektyva. Pirmiausia dabar mums yra bažnyčios statyba“, – teigė Panevėžio vyskupas.