N. Numavičiaus uošvių statybos
E. Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto tarybos pirmininkė, kadaise ji buvo prezidento Valdo Adamkaus patarėja. Jos vyras I. Leontjevas žiniasklaidoje pristatomas kaip verslininkas, vis dėlto viešojo erdvėje informacijos apie jį rasti sunku ir nėra aišku, kokiu verslu jis užsiima. Jų dukra ekonomistė Kaetana Leontjeva 2015 metais ištekėjo už N. Numavičiaus.
Pavilnių regioninio parko Tuputiškių geomorfologiniame draustinyje prasidėjo didžiulės statybos, kurias Vilniaus miesto savivaldybė palaimino visai neseniai – 2016 metų birželį. Kol kas statybos sklype tik prasidėjo, yra išpilti tik pamatai, tačiau, panašu, jog greitai iškils didžiulis pastatas. Kyla du klausimai: dėl namo aukštingumo, kuris bus gana aukštas bei dėl mūrinės, sklypą juosiančios tvoros.
Namas statomas draustinyje, zonoje, kurioje nėra galima keisti ir didinti pastatų aukštingumo. Pasak Vilniaus savivaldybės, toje vietoje iškils 12 metrų aukščio, 478 kvadratinių metrų užstatymo ploto ir daugiau nei 900 kvadratinių metrų ploto pastatas. Leidimai statyboms yra išduoti ir Vilniaus miesto savivaldybė jau po visų skandalų dėl Pavilnių ir Verkių parkų uždegė žalią šviesą statyboms draustinyje. Pati E. Leontjeva čia nieko blogo neįžvelgia ir teigia, kad statybos vyksta ant senų pamatų, o jos šeimos ūkis toje vietoje buvo nuo seno.
Beveik hektaro ploto sklypas nuo gatvės pusės yra aptvertas didžiule, bene 2 metrų aukščio mūrine tvora, pro kurią nuo gatvės nesimato visiškai nieko, kas vyksta sklype. Gamtininkai pastebi, kad visuose Lietuvos saugomose teritorijose tokios tvoros yra draudžiamos, vis dėlto, Pavilnių ir Verkių parkas niekaip nesusitvarko dokumentų, kurie užkirstų kelią tokių tvorų atsiradimui ir tvoros statybas palaimino.
Statybų projektas jau buvo patekęs į valdininkų akiratį
Gegužės mėnesį didžiulius patikrinimus parke darė speciali Aplinkos ministro sudaryta komisija net iš keturių valstybinių institucijų. Tuomet statybos šiame sklype dar buvo neprasidėjusios. Tačiau komisija nustatė, kad šių parkų didelė problema yra tai, jog vietoj mažų senų pastatų draustiniuose atsiranda dideli namai.
„Komisijos nustatyta sisteminė šių parkų problema: perkamos nedidelės sodybos, o statomi 4-8 ir daugiau kartų didesni pastatai: didinami pastatų tūriai, užstatymo plotas, statomos mūrinės neperregimos tvoros. Teritorijose, kurių steigimo tikslai – gamtinių vertybių išsaugojimas, tokio pobūdžio statybos tampa dominantėmis, nustelbiančios saugomus kraštovaizdžio elementus: saugomas reljefo formas, jų šlaitus, želdinius, kt.)“, - rašoma komisijos išvadose.
Tose pačiose Aplinkos ministerijos išvadose dar gegužės mėnesį jau buvo paminėtas ir I. Leontjevo ir E. Leontjevos adresas, tačiau tuomet institucijos per daug nesigilino į situaciją, nes statybos dar buvo neprasidėjusios. „Tokie statinių projektai parengti arba jau pastatyti pastatai užfiksuoti: Pavilnių RP Tuputiškių geomorfologiniame draustinyje (adresu: (paminėtas I. Leontjevo ir E. Leontjevos sklypo adresas – DELFI) patvirtintas statinio projektas, statyba dar nepradėta)“, - rašoma Aplinkos ministerijos darbo grupės išvadose, kuriose statybos įvardintos kaip dominantinės, nustelbiančios kraštovaizdžio elementus.
Teigia, kad draustinį statybos tik pagražins
E. Leonjeva DELFI teigė, kad šiuo atveju naujai statomas namas kaip tik pagerins Pavilnių parko draustinio kraštovaizdį.
„Vasarą pradėjome statyti namą žemėje, kur mūsų šeima gyveno nuo 1968 m. Čia buvęs vyro šeimos ūkis veikė dar gerokai iki draustinio įsteigimo, o namą, kuriame šiuo metu gyvename ir kur auginome vaikus vyras statė drauge su savo tėvu ir broliais savo rankomis. Jau kurį laiką vyras svajojo statyti naują namą vietoje seno; detalus planas buvo parengtas ir patvirtintas prieš ketverius metus.
Visgi, gauti leidimą statybai užtruko ilgai, nors visus teisės aktų ir detalaus plano reikalavimus atitikome ir netgi sumažinome užstatytą plotą. Šių statybų metu perpus mažiname faktinį sklypo užstatymą, atsisakome nebenaudojamų tvartų, šiltnamių ir kitų atgyvenusių ūkio elementų; persikėlus į naują namą, senąjį privalėsime nugriauti. Sumažinę faktinį sklypo užstatymą ir sutvarkę estetinį sklypo vaizdą, pagerinsime Pavilnių draustinio kraštovaizdį”, - komentavo E. Leontjeva.
Registrų centras: žemė buvo pradėta pirkti tik 2003 metais
E. Leontjeva teigė, kad jų šeima teritorijoje gyveno nuo 1968 m. Tačiau Registrų centro atstovė Gražina Urbonavičė teigė, kad I. Leontjevui ir E. Leontjevai priklausė ne visa žemė, o tik mažoji jos dalis, o 2003 metais verslininkai susipirko visą plotą žemės.
„Dalis sklypo priklausė patiems Leontjevams, tačiau jie turėjo daug bendrasavininkių, didžiąją dalį sklypo valdė valstybė. 2003 metais buvo sudarytos penkios žemės pirkimo sutartys ir ta žemė buvo nupirkta iš valstybės bei iš kitų bendrasavininkių. O didelis sklypas buvo suformuotas 2011 metais“, - teigė G. Urbonavičė.
E. Leontjeva: sovietiniais laikais visa žemė buvo valstybinė
E. Leontjeva, atsakydama į Registrų centro turimą informaciją teigė, kad sovietiniais laikais visa žemė buvo valstybinė, bet vyro šeimos ūkis ten buvo.
„Jūs naudojatės šiuo metu galiojančiu Registro išrašu, tačiau vadovaujantis visa Registre esančia istorija matyti, kad jau nuo 1980 m. visi pastatai priklausė mūsų šeimai – vyro broliui ir vyro močiutei, o nuo 1984 - pusė pastatų priklausė vyrui ir pusė – jo motinai. Tad visa namų valda, priklausanti šeimai, ir buvo šeimos ūkis. Tuo pačiu leiskite atkreipti jūsų dėmesį, kad sovietiniais laikais visa žemė buvo valstybinė“, - komentavo E. Leontjeva.
Ji DELFI pateikė nekilnojamojo turto registro istorijos išrašus, iš kurių matyti, kad statiniai priklausė būtent šiai šeimai. Vis dėlto, tai nepaneigė fakto, kad pati žemė buvo įsigyta kur kas vėlesniais metais - 2003-iaisis.
Parkas viską palaimino, net ir mūrinę tvorą
Rengiant detalųjį sklypo planą 2012 metais apie skandalus dėl statybų Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose dar niekas nebuvo negirdėjęs. Tuo metu parkams vadovavo buvusi direktorė Vida Petiukonienė, kuri kilus skandalui pasitraukė iš pareigų. Tačiau 2012 metais ant detaliojo plano brėžinio yra ne V. Petiukonienės, o tada jos pavaduotoja buvusios Zentos Ražanauskienės parašas. Dabar ji laikinai eina parkų direktorės pareigas ir nemato nieko blogo nei tvoroje, kurios nebūtų galima statyti jokiam kitam parke, nei didžiulėse statybose draustinyje.
„Visos institucijos pritarė, tarp jų ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pritarė vienbučio gyvenamojo namo techniniam projektui. Techninis projektas parengtas vadovaujantis patvirtintu detaliuoju planu. Šiame detaliajame plane yra aprašyti ir tvoros statybos reikalavimai.
Verkių ir Pavilnių regioninis parkas pritarė tiek tvoros statybai, tiek vienbučio gyvenamojo namo techniniam projektui. Visas sklypas aptvertas ažūrine tinklo tvora, išskyrus sklypo dalį, kuri ribojasi su važiuojamąja gatvės dalimi. Verkių ir Pavilnių regioninis parkas kol kas neturi individualių apsaugos reglamentų, kuriuose bus numatyta, kokios tvoros bus leidžiamos statyti šiuose parkuose. Šis reglamentas šiuo metu rengiamas“, - situaciją komentavo Z. Ražanauskienė.
Tvorai buvo duotas leidimas
Paaiškėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybė taip pat pritarė milžiniškos tvoros tvėrimui miškingoje vietovėje Pavilnių parko draustinyje.
„2011 m. rugpjūtį buvo išduotas rašytinis pritarimas sklypo aptvėrimui, t.y. buvo leista vietoje senos tvoros, („Registrų centre“ įregistruota 1976 m.) atstatyti naują tvorą. Projektas buvo parengtas remiantis Statybos techninio reglamento reikalavimais“, - laiške rašė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė.
Tačiau bent jau iš archyvinių žemėlapio nuotraukų matoma, kad 2006 ir 2009 metais ten tikrai buvo dalis tvoros, tačiau buvo aptverta mažesnė teritorijos dalis, tvora buvo ne tokia masiška.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė Toma Kondrotaitė DELFI teigė, jog VTPSI atliko patikrinimą dėl tvoros perstatymo teisėtumo.
„Tikrinimo metu buvo tikrinama ar techninio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, t.y. aukščiau paminėto detaliojo plano sprendiniams. Pažeidimų nenustatyta“, - teigė T. Kondrotaitė.
Statybų leidimas – mainais į paramą: statytojas nesutiko paremti savivaldybės
Dar 2012 metais Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino žemės sklypo detalųjį planą. Artūro Zuoko pasirašytame tarybos sprendime numatoma, kad statybos leidimas bus išduotas, pasirašius su savivaldybe paramos socialinės infrastruktūros plėtrai sutartį. Vis dėlto statytojas, pasak savivaldybės, nesutiko su tokiais reikalavimais.
„Vilniaus miesto savivaldybė nėra pajėgi finansiškai savo biudžeto lėšomis įrengti visą būtiną susisiekimo, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą teritorijose, kuriose vyksta intensyvi plėtra. Atsižvelgdama į tai, siekdama darnios plėtros ir viešųjų poreikių užtikrinimo, Vilniaus miesto savivaldybė, išduodama leidimus statybai, siūlo teritorijų vystytojams savanoriškai paremti piniginėmis lėšomis ar kitais būdais. Tokia parama išskirtinai naudojama bendros (viešos) socialinės bei inžinierinės infrastruktūros įrengimui ir turi grįžtamąją naudą patiems teritorijų vystytojams.
Šiuo atveju paramos sutartis nebuvo sudaryta, nes nesutiko pats statytojas. Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydžius apskaičiuoja Finansų departamento Mokesčių skyrius pagal Statybos dokumentų skyriaus parengtas pažymas su pastatų rodikliais, o sutartį pasirašo Administracijos direktorius. Tik po to išduodami statybos leidimai“, - situaciją komentavo A. Petrauskienė.
Iškils didžiulis namas
Vis dėlto 2012 metais patvirtinus sklypo detalųjį planą, procesas sustojo iki 2016 metų. Vilniaus miesto savivaldybė su jau pasikeitusia valdžia naujų statybų leidimą išdavė šių metų birželį. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas teigė, kad pats meras situacijos komentuoti nenorėtų, nes visą informaciją pateikė savivaldybės specialistai. Pasak A. Petrauskienės, šioje vietoje vietoj senų ūkinių pastatų iškils 12 metrų aukščio bei 905 kvadratinių metrų namas.
„2016 m. birželį buvo išduotas vienbučio gyvenamojo namo statybos leidimas. Detaliajame plane numatyta vienbutis gyvenamasis 2 aukštų namas. Pastato aukštis – 12 m. Pavilnių parkų sąlygose nurodyta „statybos darbai atliekami esamo gyvenamojo namo ir ūkio pastatų vietoje“. Parkų suderintuose projektiniuose pasiūlymuose numatytas 905 kv. m. namas, sklypo plotas 9559 kv. m“, - laiške rašė A. Petrauskienė.
Kol kas naujo namo matomi tik pamatai, tačiau architektas statinio projekto aiškinamojoje dalyje vienbučio gyvenamojo namo architektūrą įvardijo kaip „artimą 19 amžiaus dvarų eklektinei architektūrai“.
12 metrų – kaip trys daugiabučio namo aukštai
12 metrų aukščio pastatas, pasak specialistų, yra maždaug toks, kaip trys daugiabučio namo ar tiesiog gyvenamojo namo aukštai. Vienas žymiausių Lietuvos architektų Rolandas Palekas DELFI komentuodamas aukštingumą teigė, kad tokio aukščio anksčiau būdavo nebent tik labai dideli kluonai ir tvartai.
„Čia priklauso, ar tai yra su šlaitiniu stogu, ar ne, nes jeigu skaičiuoti iki kraigo šlaitinio stogo viršaus, gali ir vieno aukšto namas, ko gero, būti 12 metrų aukšto. Kaip mūsų kluonai, tvartai kaimuose, bet turi būti didelis kluonas. Bet jeigu statant namą plokščiu stogu ir imant aukšto aukštį tarkime 3,30 m, tai į 12 metrų ir trys, ir net neturi aukštai galėtų sutilpti“, - kalbėjo R. Palekas.
Pasak architekto, kad būtų galima geriau įsivaizduoti, 12 metrų yra maždaug trys gyvenamo namo aukštai: „Galima taip sakyti, kad tai vidutiniškai būtų trys daugiabučio namo aukščiai. Triaukščių ir vienbučių esame matę, bet tai yra maždaug trys gyvenami aukštai.“
VSTT: šioje zonoje negalima didinti pastatų aukščio ir užstatymo ploto
Po skandalo Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose visus planuojamus statybų projektus turi peržiūrėti ne tik Vilniaus miesto savivaldybė bei parkų direkcija, tačiau ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT). Tiesa pastaroji gali išreikšti tik savo nuomonę apie projektus ir neturi draudžiamosios galios, tačiau tarnybai klausimų sukėlė didžiulė betoninė tvora.
Teritorija, kurioje vyksta E. Leontjevos ir I. Leontjevo statybos, patenka ne tik į draustinį, tačiau ir į zoną, kurioje negalima keisti nei pastatų užstatymo ploto, nei jų aukščio, nei dydžio. Tokia teisės aktų nuostata atsiranda dėl to, kad vietoj mažų pastatų draustiniuose neatsirastų rūmai. Žiūrint į archyvines žemėlapio nuotraukas, panašu, kad kadaise vietoje, kurioje statomas naujas namas, stovėjo ūkinis pastatas.
Saugomų teritorijų tarnyba, nagrinėjusi šį atvejį, pažymi, kad pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą <...> šis sklypas patenka į apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Joje: išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus, saugomas natūralus reljefo raiškumas ir pobūdis.
Pasak VSTT rašto, kadaise šiame sklype buvęs užstatymo plotas – apie tūkstantis kvadratinių metrų, o planuojamas užstatyti žemės plotas – 478 kv. m. (kituose to paties parko draustinių vietose pagal bendrąjį miesto planą leidžiamas užstatymo plotas – tik 300 kv. m., šiuo atveju, yra išimtis ir pagal parko tvarkymo planą, užstatymo limitas draustinyje negalioja). Šioje zonoje negalima didinti ir pastatų aukštingumo. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, planuojamas naujas pastatas yra labai aukštas – 12 metrų aukščio (kaip trys-keturi daugiabučio namo aukštai). Žiūrint į archyvines žemėlapio nuotraukas, kyla abejonių, ar senas ūkinis pastatas buvo toks aukštas. Tačiau į šį aspektą VSTT dėmesio neatkreipė, o Vilniaus valdininkai palaimino statybas, išdavę joms leidimus.
VSTT savo rašte taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis sklypo yra aptverta didžiule neperregima tvora.
A. Stanislovaitis: kitur tokių tvorų negalėtų būti, bet čia negalime nieko pasakyti
Visi kiti Lietuvos parkai, išskyrus Pavilnių ir Verkių regioninius parkus, turi savo apsaugos reglamentus. Apsaugos reglamentuose įtvirtinta nuostata, jog neleidžiama aptverti sodybų (namų valdų) aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio neperregimomis tvoromis. Tokia nuostata yra skirta tam, kad žmonės galėtų matyti kraštovaizdį bei architektūrą parke. Kad kitur negalėtų būti tokios tvoros, DELFI patvirtino ir VSTT direktorius A. Stanislovaitis.
„Mes grįžtame prie to paties klausimo. Daugelyje parkų saugomose teritorijose yra reglamentas, kuris apibrėžia, kokia tvora galima, kokia negalima. Pačiai saugomai gamtinei vertybei tvora įtakos neturi, ji turi įtaką kraštovaizdžiui. Kraštovaizdžio nepuošia tokia mūrinė tvora. Bet čia mes turime Pavilnių ir Verkių parkus, kurie tokio reglamento neturi. Teritorijoje buvo darytas detalusis planas, mes jo neturime, jeigu detaliajame plane yra nenumatyta tvora, o tai jau yra statinys, ji yra aklina, aukšta, yra vienas dalykas, bet jeigu yra numatyta ir yra leidimas tam, mes nieko negalime pasakyti, nes reglamento tokio nėra“, - kalbėjo A. Stanislovaitis.
Pasak jo, jau ruošiamas šių parkų individualus reglamentas, kurį priėmus galimybės pasistatyti tokią tvorą greičiausiai neliktų: „Svarbu, kad tvora nenustelbtų kraštovaizdžio savo vaizdu. Taip pat nenorime, kad stovėtų jėgainės ir dideli pastatai, toks reikalavimas dažniausiai reglamentuose yra. Bet savivaldybė planuoja patvirtinti reglamentą, yra jau pirmieji projektai, diskusijos.“
