Interviu DELFI J. Stoltengerbas taip pat sakė nematantis tiesioginės karinės grėsmės nė vienai NATO narei, tarp jų ir Baltijos šalims. Jo nuomone, svarbiausia būti tinkamai pasiruošusiems reaguoti į kylančius iššūkius ir besikeičiančią saugumo aplinką.
- Nuo rugsėjo NATO sumažino Baltijos šalių oro policijos misijos pajėgumus Baltijos šalyse nuo 16 iki 8 orlaivių. Puikiai suprasdama, kad prieš Rusijos agresiją Ukrainoje Baltijos šalių oro erdvę saugojo dar mažiau orlaivių, vis tik norėčiau paklausti, kokios buvo šio sprendimo priežastys?
- Prieš Krymo aneksiją ir Rusijos agresiją Ukrainoje, mes turėjome 4 lėktuvus, dabar turime dvigubai padidintą oro policijos misiją. Orlaivių skaičius keitėsi, bet svarbiausias dalykas tas, kad NATO turi vietoje visus orlaivius, kurių reikia atlikti oro erdvės apsaugą.
Mūsų įsipareigojimas tęsti oro policijos misiją yra stiprus kaip uola, mes tikrai išlaikysime oro policijos misiją Baltijos regione ir liksime tiek, kiek reikės. Nėra jokios priežasties dėl to rūpintis.
NATO taip pat padidino savo buvimą rytinėse Aljanso valstybėse: tai ir karinių jūrų pajėgų elementų buvimas Juodojoje ir Baltijos jūroje, daugiau karių sausumoje, daugiau pratybų – dvišalių, tai yra kartu su Jungtinėmis Valstijomis, bei NATO formatu.
O šiandien padarėme vieną svarbiausių žingsnį: atvėrėme NATO pajėgų integravimo vienetą Lietuvoje. Tai vienas iš esminių elementų, susiejančių nacionalines Lietuvos karines pajėgas su daugiašalėmis NATO pajėgomis.
Taigi visa tai yra sustiprintas NATO buvimas, partnerių patikinimo priemonės, kurių prireikė pasikeitus saugumo aplinkai regione.
- Tai ar galima manyti, kad anksčiau buvę 16 orlaivių NATO oro policijos misijoje Lietuvoje ir Estijoje regionui yra per daug?
- Rusija nuolat vykdo karines pratybas Baltijos jūros regione, NATO irgi padidino pratybų kiekį. Ar galima manyti, kad suintensyvėjusios pratybos iš esmės reiškia, kad karinis konfliktas labiausiai tikėtinas būtent Baltijos jūros regione?
- Mes nematome tiesioginės grėsmės nė vienai NATO narei, tarp jų ir Baltijos valstybėms. Svarbiausias dalykas, kad NATO užtikrina atgrasymą, Aljansas siunčia labai aiškią žinutę, kad mes mes ginsime ir saugosime visas sąjungininkes prieš bet kokį pavojų.
Visi turėtų žinoti, kad vienos NATO narės užpuolimas bus traktuojamas kaip viso Aljanso užpuolimas. Tai mūsų stiprybė, tai esminė žinutė iš NATO: mūsų principas visi – už vieną, vienas – už visus. Tai pagrindinė priežastis, kodėl NATO sąjungininkės yra saugios, ir tai priežastis, kodėl mes nematome tiesioginės grėsmės nė vienai NATO narei.
- Jūs sakote, kad nematote tiesioginės grėsmės. Gal galėtumėte apskritai įvertinti grėsmės lygį Baltijos jūros regione?
- Mes nematome tiesioginės grėsmės, bet, žinoma, regime kylančius iššūkius, netikrumą, besikeičiančią saugumo aplinką. Todėl turime būti pasiruošę ir numatyti grėsmes, turime ruoštis netikėtumams ir tai priežastis, kodėl mes tobuliname savo karinių pajėgų parengimą ir pasiruošimą, sustiprinome NATO greitojo reagavimo pajėgas, kad galėtume jas dislokuoti, kur reikia ir kada reikia.
Manau, galime būti tikri, kad ėmėmės teisingų veiksmų, teisingoje vietoje ir teisingu laiku – mes esame pasiruošę reaguoti, atsakyti šioje nuolat besikeičiančioje saugumo aplinkoje. Tai mūsų reagavimo į iššūkius būdas, taip mes užsitikriname, kad NATO įgyvendina savo užduotį – apginti ir apsaugoti visas sąjungininkes.