Konkretūs pajėgumai trečiadienį priimtame dokumente nėra aptariami, jie turėtų būti patvirtinti vėliau, tačiau iš JAV paskelbtų priemonių Europos saugumui stiprinti akivaizdu, kad Europos rytinėje dalyje karinės pratybos taps dar intensyvesnės, Rytų Europoje išliks karinėms pratybos reikiama ginkluotė, bet sunkioji ginkluotė bus dislokuota Vakarų Europoje.

„Mes šiuo metu darome du dalykus iš karto: didiname savo priešakinį pajėgumų dislokavimą ir tuo pat metu geriname savo gebėjimą sustiprinti jau esamus pajėgumus“, - prieš pat ministrų susitikimą sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jensas Stoltenbergas

„Turėsime tokias pajėgas Rytuose, kokių mums reikia. Mes turime būti tikri, kad galėsime tinkamai apginti visas sąjungininkes. Dėl šios priežasties mes didiname savo karinį buvimą, nes susidūrėme su iššūkius keliančia saugumo aplinka ir pernelyg kategoriška Rusija, kuri ne tik stipriai investuoja į gynybą, bet ir panaudojo karinę jėgą keisdama sienas Europoje“, - po posėdžio sakė NATO generalinis sekretorius.

Konkrečius skaičius – kur, kiek ir ko turi būti dislokuota – pasiūlys karinis personalas, detalės paaiškės šių metų birželį, galutiniai sprendimai bus priimti Varšuvos viršūnių susitikime liepos mėnesį. Tačiau JAV jau anksčiau paskelbė apie savo planus sustiprinti karinį buvimą Europoje, todėl neabejojama, kad Aljansas iš esmės judės Vašingtono nubrėžta kryptimi.

JAV Europos saugumo stiprinimui ir Rusijos atgrasinimui 2017 m. biudžete numatė skirti 3,4 mlrd. dolerių. Tai keturguba suma nei 789 mln. dolerių šiais metais. Vašingtono atstovo prie NATO Douglas Lute teigimu, apie pusė šios sumos bus skirta sunkiajai kovinei ginkluotei Vakarų Europoje, kita dalimi bus finansuojamas JAV karinio buvimo stiprinimas rytiniame NATO flange.

Planuojama, kad šalia Rusijos esančiose NATO šalyse galėtų rotacijos principu treniruotis JAV šarvuotoji brigada (tankai, šarvuočiai, lauko artilerija), kurią vidutiniškai sudaro apie 4000 karių.

Šiuo metu Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje JAV jau turi dislokavusi pratyboms reikiamą ginkluotę, JAV kariai dalyvauja pratybose su sąjungininkų kariais.

Tačiau trečiadienį priimtu NATO gynybos ministrų sprendimu iš esmės siekiama, kad priešakiniai NATO pajėgumai Rytų Europoje būtų tarptautinio pobūdžio. Tai turi siųsti signalą Rusijai apie Aljanso vieningumą.

Pajėgų rotavimasis, regis, išliks svarbiu dėmeniu ir ateityje. Dėl šios priežasties jokiuose NATO dokumentuose nėra nė žodžio apie nuolatinį pajėgų dislokavimą, o užsimenama tik apie nuolat besitęsiančias pratybas. NATO vadavietėje netgi populiarus pokštas apie skirtumus tarp sąvokų „permanent“ (nuolatinis) ir „persistent“ (nuolat vykstantis).

Žodžio „nuolatinis“ NATO vengia dėl paprastos priežasties: nenorima duoti preteksto Rusijai manipuliuoti 1997 m. tarp Aljanso ir Rusijos pasirašytu santykių pagrindų aktu. Maskva nuolat baksnoja į šį dokumentą, kai tik kalbama apie NATO pajėgumų stiprinimą Rytų Europoje.

Šiame dokumente teigiama, kad NATO šalys narės ir Rusija „siekdamos padidinti stabilumą imsis priemonių užkirsti kelią potencialią grėsmę keliančiam konvencinių pajėgų kūrimui sutartuose Europos regionuose, įskaitant Centrinę ir Rytų Europą“.

„Mes taip visai nemanome. Tiesą sakant, NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktas leidžia esamos infrastruktūros tobulinimą ir, galiausiai, tai nėra esmingai didelės karinės pajėgos, kol ginkluotė yra atskirai nuo karių, kurie dislokuoti JAV. Ir iš viso, didžioji dauguma tokios ginkluotės nebus dislokuota rytinėse sąjungininkėse, ji bus dislokuota Vakaruose. Taigi kadangi tai nėra tikri pajėgumai ir geografiškai tai nėra Rytai, mes paprasčiausiai nemanome, kad tai pažeistų šį aktą“, - NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse žurnalistams sakė JAV ambasadorius NATO D. Lute.

 Douglas Lute

Rusijos atgrasinimui NATO jau yra ėmęsis iniciatyvų: sustiprino rytinių Aljanso narių oro erdvės apsaugą, padidino patruliavimą jūrose, karinės pratybos tapo beveik nuolatiniu reiškiniu, įkūrė 6 nedideles naujas NATO vadavietes ar NATO pajėgų integravimo vienetus, kurių vienas veikia ir Lietuvoje. Artimiausiu metu ketinama įkurti dar du.

NATO, be kita ko, praėjusių metų pabaigoje susitarė ir dėl užtikrinimo priemonių Turkijai, pasiųsdamas AWACS žvalgybinius orlaivius, sustiprindamas patruliavimą ore, padidindamas karinį buvimą rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir Juodojoje jūroje. Nutarta pratęsti „Patriot“ raketų dislokavimą Turkijoje. Turkija patiria grėsmę, ypač kai į konfliktą Sirijoje įsitraukė Rusija, dislokavusi regione savo pajėgumus.

J. Olekas: sprendimas buvo vienbalsis

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasakoja, kad ministrams vieningai sutarus dėl principinio priešakinio karinių pajėgumų dislokavimo rytinėje Aljanso dalyje, toliau klausimo svarstymas pereina karinio personalo žinion: ekspertai atsakys, kaip šis sprendimas turi būti realizuojamas praktiškai.

„Lauksime karinio patarimo, kaip dislokuoti pajėgas, kad jos galėtų būti kiekvienoje iš šalių, kurios ribojasi su kaimyne, kad būtų pakankamas išankstinis karinės technikos, tarp jų ir sunkiosios, dislokavimas", - po ministrų susitikimo Lietuvos žurnalistasm sakė J. Olekas.

NATO sprendimui dėl priešakinio pajėgų dislokavimo gynybos ministrai pritarė vienbalsiai. Neoficialiais duomenimis, tam įtakos galėjo turėti ir pastarojo meto Rusijos bei Sirijos režimo pajėgų puolimas Sirijoje ties Alepu. Teigiama, kad Vokietija yra pasipiktinusi Rusijos veiksmais, kurie iš esmės kuria humanitarinę katastrofą - nuo pat pirmųjų puolimo dienų iš Alepo Turkijos link ėmė masiškai bėgti žmonės.

Klausiamas apie Lietuvos poreikius Rusijos atgrasymui, ministras minėjo ankstesnius Lietuvos kariuomenės vadų pranešimus.

„Buvo kariuomenės vadų pareiškimas prieš kurį laiką: išsakyta pozicija apie bataliono dydžio pajėgas. Mes dabar kalbame apie tarptautines pajėgas, prie JAV galėtų prisijungti Europos valstybių kariai. Toks dydis, mūsų ekspertų manymu, būtų pakankamas šiuo metu kaip atgrasymo priemonė", - sakė J. Olekas.

Pasiteiravus, ar tai atrodo realu po gynybos ministrų susitikimo, ministras aiškino, kad kai kuriais atvejais reziduojančių karių skaičius gali būti net didesnis nei tikimasi.

Po Rusijos agresijos Ukrainoje NATO iš esmės pakeitė savo požiūrį į saugumą Europoje. Aljansas sustiprino Baltijos šalių oro policijos misiją, padaugėjo NATO ir dvišalių pratybų sausumoje ir jūroje, rytinėje Europos dalyje pratybose dalyvauja rotaciniai Aljanso šalių narių sausumos pajėgų vienetai. Vilniuje pradėjo veikti NATO pajėgų integravimo vienetas. NATO taip pat padidino greitojo reagavimo pajėgas, sustiprino jas, dalis šių pajėgų taps labai aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgomis.