„Nuo rugsėjo 1 dienos NATO turės aštuonis orlaivius, priskirtus Baltijos oro policijos misijai“, - BNS antradienį sakė NATO karinis atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Jay Janzenas iš Aukščiausiosios sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietės (SHAPE).
„Dabar turime 16 lėktuvų, priskirtų misijai, bet tai gerokai daugiau nei karinis poreikis, kurį nustatėme prasidėjus Rusijos - Ukrainos krizei (...). Manome, kad aštuonių orlaivių visiškai pakanka vykdyti oro policijos misiją“, - interviu telefonu sakė karininkas.
Nuo 2004 metų, kai Baltijos šalys įstojo į NATO, oro policijos misiją paprastai vykdydavo keturi naikintuvai, kurie buvo dislokuojami Lietuvoje. Po to, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo regioną, NATO sąjungininkai atsiuntė papildomus naikintuvus į Lietuvą, Estiją ir Lenkiją.
Šiauliuose pastaruoju metu paprastai budėdavo dviejų šalių naikintuvai. Anot J.Janzeno, jau nuspręsta, kad nuo rugsėjo iki gruodžio čia bus dislokuoti keturi Vengrijos naikintuvai „Gripen“, o Estijoje - keturi Vokietijos naikintuvai „Eurofighter Typhoon“. Į Lenkiją Baltijos šalių oro policijos misijai sąjungininkai naikintuvų nebesiųs.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija antradienį BNS savo ruožtu nurodė, kad klausimas dėl pastiprinimo siuntimo į Šiaulius „šiuo metu yra derinamas su NATO pareigūnais ir sąjungininkais“.
„Baltijos valstybės pageidauja, kad pagrindinis NATO oro policijos misiją vykdantis kontingentas Šiauliuose būtų sustiprintas papildomais pajėgumais Estijoje ir Lietuvoje. Lietuva siekia, kad dar vienas pastiprinimas nuo rugsėjo ar vėliau būtų atsiųstas ir į Šiaulius. Šis klausimas šiuo metu yra derinamas su NATO pareigūnais ir sąjungininkais“, - teigiama ministerijos komentare BNS.
Anot KAM, Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, visiems atvykstantiems sąjungininkių kontingentams suteikia plačią priimančiosios šalies paramą, užtikrina logistinę paramą ir bendrai tam skiria iki 15 mln. eurų per metus.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad sumažintų oro policijos pajėgų visiškai pakaks saugoti šalių oro erdvę, mat, jo nuomone, svarbiausia vertinti NATO atgrasymo priemonių visumą, nesusitelkti ties vienu elementu – vien oro policija.
„Oro policijos užduotis yra užtikrinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių oro erdvės kontrolę. Kaip matėme, oro policija su tuo sėkmingai susidoroja“, - sako J. Olekas.
„Jeigu bus poreikis arba bus kokių ženklų, kad reikia ją sustiprinti vėl, ji bus sustiprinta. Tačiau, kaip žinote, mes savo saugumą užtikriname ne vien oro policija. Nuo rugsėjo mėnesio pradeda veikti NATO gynybos štabo elementas, yra dislokuotos sąjungininkų kuopos, kurios su mumis dalyvauja pratybose, taip pat bus dislokuota ginkluotė (sprendimai priimti), plius stiprinamos mūsų nacionalinės pajėgos. Todėl aš manau, kad bendromis pajėgomis mes užtikrinsime mūsų valstybės ir piliečių saugumą“, - pridūrė ministras.
Klausiamas, ar tokiu gestu nebus pasiųstas blogas signalas Rusijai – esą NATO nebenori skirti didelio dėmesio rytinių Aljanso šalių saugumui – J. Olekas kartoja, kad reikia žiūrėti į visumą.
„Jūs paėmėt vieną elementą, bet prisiminkite, kad nuo rugsėjo pas mus oficialiai atidaromas NATO štabas. NATO štabas atidaromas tam, kad pasiruoštų sąjungininkų priėmimui tiek, kiek jų reikės. Aš manau, kad tai žymiai stipriau nei keturi naikintuvai“, - teigia ministras.
DELFI primena, kad oro policijos misijos kontingentai buvo dislokuoti Zokniuose Lietuvoje ir Amario oro bazėje Estijoje.