Lietuvos karinio atstovo NATO brigados generolo Gintauto Zenkevičiaus teigimu, šiuo metu rengiamas karinis-politinis patarimas bus pateiktas Aljanso narių ambasadoriams Šiaurės Atlanto taryboje, o vėliau - NATO gynybos ministrams.

„Yra sutarta, kad bus teikiamas karinis patarimas ministrams dėl to, kad keturios batalionų kovinės grupės Baltijos valstybėse ir Lenkijoje būtų reikalingos", - Eltai Briuselyje teigė G. Zenkevičius.

Trečiadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad dėl dislokuotinų karinių skaičiaus konkrečių sprendimų galima tikėtis birželį vyksiančiame Aljanso gynybos ministrų susitikime, arba liepą Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. G. Zenkevičiaus teigimu, bataliono kovinė grupė yra didesnis karinis darinys, kurį sudaro apie tūkstantis karių.

„Batalionas būna su savo kuopomis ir kovinio aprūpinimo elementais, ir štabu, o bataliono kovinė grupė turi papildomai pridėtus kovinės paramos vienetus ir jie konfigūruojami pagal užduotis. Kokia bus konfigūracija - kol kas tų detalių nėra", - kalbėjo G. Zenkevičius.

Brigados generolo teigimu, NATO karinis komitetas mano, jog karinio konflikto atveju daugianacionaliniai batalionai turėtų ginti valstybę kartu su vietos karinėmis pajėgomis, tačiau dėl konkrečių funkcijų turės apsispręsti Aljanso gynybos ministrai.

„Iš komiteto perspektyvos joms (batalionų kovinėms grupėms - ELTA) yra funkcijos, kad jos būtų valstybėse, vykdytų atgrasymo funkciją, o antra funkcija - jeigu staiga būtų karinis konfliktas, įsiveržimas - tai kartu su nacionalinėmis pajėgomis iš karto gintų valstybę", - Eltai sakė brigados generolas.

Balandžio pabaigoje Vokietija neviešai išreiškė politinę valią imtis vadovaujamo vaidmens formuojant sąjungininkų batalioną Lietuvoje. Prezidentės patarėjas saugumo klausimais Vilmantas Vitkauskas Eltai tuomet teigė, kad Berlynas yra pasiryžęs šios funkcijos imtis nuo šių metų rudens.

Trečiadienį J. Stoltenbergas dar kartą pabrėžė, kad bet koks NATO karinis aktyvumas rytinėse Aljanso valstybėse yra proporcingas ir nepažeidžia 1997 m. NATO-Rusijos pamatinio susitarimo, draudžiančio dislokuoti žymius karinius pajėgumus Rytų Europoje.