Europai šie slapti įsiveržimai labai gerai pažįstami. Pirmą kartą Rusija išsiuntė specialiąsias pajėgas be skiriamųjų ženklų šių metų vasario mėnesį. Vėliau buvo įsiveržta ir į Rytų Ukrainą, kur kartu su rusų mažuma šalies viduje buvo pradėtas maištas. Nuo tada Ukrainos kariuomenė kovoja su šiais „žaliaisiais žmogeliukais“. Tačiau dar visai neseniai Rusija nebuvo linkusi net pripažinti, kad ji į Ukrainą siuntė pajėgas, rašo „The Daily Beast“.
Rugsėjo 15 d. kalbėdamas Atlanto Taryboje P. Breedlove’as pareiškė, kad tuo atveju, jei Kremlius pamėgintų tai pakartoti vienoje iš NATO sąjungininkių, esančių netoli nuo Rusijos pasienio, pavyzdžiui, anksčiau Tarybų Sąjungai priklausiusiose Baltijos valstybėse, tai reikštų penktojo NATO chartijos straipsnio pažeidimą, o Aljansas stotų ginti užpultą NATO narę.
Kažin, ar šis klausimas yra tik hipotetinis. Remiantis „Buzzfeed“ paskelbtu pranešimu, praėjusį savaitgalį Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad rusakalbių Baltijos valstybių gyventojų teisių pažeidimai gali turėti rimtų ir liūdnų pasekmių. Ši žinutė vertinama kaip Maskvos grasinimas įsikišti į trijų Baltijos valstybių, priklausiusių Tarybų Sąjungai, vidaus reikalus.
„Privalome stebėti šiuos procesus mūsų pasienio valstybėse, kur gyvena nemažos rusų bendruomenės, ir geriau pasiruošti pradinėms hibridinio karo apraiškoms“, - pareiškė P. Breedlove’as. „Kaip galėtume geriau parengti savo sąjungininkes nustatyti, suprasti ir atlaikyti pradinį „žaliųjų žmogeliukų“ scenarijaus etapą?“ – svarstė NATO pajėgų vadas.
P. Breedlove’as pridūrė, kad šis klausimas buvo aptartas šį mėnesį Velse įvykusiame NATO viršūnių susitikime. „NATO sąjungininkės mus labai palaiko, tačiau jei šį „žaliųjų žmogeliukų“ klausimą priskirtume šaliai agresoriui, tai taptų Penktojo straipsnio pažeidimu, o tada NATO jau galėtų imtis visų būtinų veiksmų“, - patikino O. Breedlove’as.
Kaip tokiu atveju būtų imtasi šių veiksmų, vis dar nėra aiškiai nuspręsta. P. Breedlove’o teigimu, jo lūkesčiai šį mėnesį įvykusiame NATO viršūnių susitikime buvo viršyti – Aljansas sutarė dėl skubių reagavimo pajėgų sukūrimo. Tačiau detalės apie šias pajėgas vis dar nėra iki galo aptartos.
P. Breedlove’as pranešė norintis, kad NATO taip pat įkurtų naują vadavietę, kuri sutelktų visą dėmesį į NATO narėms keliamas grėsmes bei greitą reagavimą.
Taip pat P. Breedlove’as pasidalino savo lūkesčiais, kad NATO dislokuojamoms pajėgoms valstybėse, esančiose netoli nuo Rusijos pasienio, pavyks sukurti pagrindą skubiam kovinių pajėgų aktyvavimui blogiausio scenarijaus atveju. Šie klausimai, anot P. Breedlove’o, bus aptarti šį mėnesį Vilniuje įvyksiančiame NATO Karinio komiteto susitikime.
Jis patikino taip pat pradedantis įžvelgti panašią slaptą ar hibridinę invaziją Moldovoje, kuri nėra NATO narė. „Matėme scenarijaus įgyvendinimą Kryme, matėme šio scenarijaus įvykdymą Rytų Ukrainoje, o dabar pradedame įžvelgti šio scenarijaus pasikartojimą Moldovoje“, - pridūrė jis.