„Mums reikia, kad visos sąjungininkės būtų kuo geriau pasiruošusios atskirti, kas vyksta. Ne visada viskas vyksta taip atvirai, kaip „žaliųjų žmogeliukų“ atveju. Tai gali būti tiesiog eiliniai žmonės, kurie bus problemos esmė. Taigi pirmiausia turime būti pasiruošę atpažinti, kada toks hibridinis karas prasideda. Antra, mums reikia paruošti sąjungininkes, ir turime dirbti dabar, kad jos galėtų efektyviau susitvarkyti su tokio tipo karu bei nustatyti, jog tai gali būti agresorius. Galiausiai, prasideda normali kolektyvinės gynybos fazė“, - išskirtiniame interviu DELFI sakė P. Breedlove'as.

– NATO viršūnių susitikime buvo nubrėžtos politinės Aljanso reagavimo į krizę gairės, tačiau koks yra veiksmų planas kariniam lygmeniui?

– Tai yra būtent tai, ką mes sprendėme šioje konferencijoje. Jūs puikiai viską išdėstėte: Velso viršūnių susitikime mes gavome plačias politines linijas, o dabar susirinko 28 šalių narių kariuomenių vadai. Mes sėdėjome ir kalbėjome, kaip mes visus politinius nurodymus paversime  kariniais veiksmais. Taigi strateginiai vadai – aš ir Sąjungininkų vyriausiasis vadas transformacijai Jeanas Paulas Palomeros – gavome labai konkrečius nurodymus. Ir dabar mes šiuo nurodymus paversime solidžiais kariniais planais bei veiksmais.

– NATO nusprendė rytinėse sąjungininkių teritorijose įkurti vadavietes. Galbūt galėtumėte papasakoti smulkiau, kas tai bus ir kuo užsiims?

– Vienas iš elementų, kuriuos mes aptarėme, koks bus tolesnis mūsų buvimas pakraščio narėse. Tai buvo apibūdinta kaip vadavietės, kurių užduotis įtvirtinti efektyvų valdymą ir kontroliavimą bei kitus gebėjimus, kurių nuolatos reikės šioms šalims. Mes gavome labai aiškius nurodymus, kaip tą įvykdyti. Mes tai padarysime labai konkrečiai.

– Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas teigė, kad NATO nusprendė kurti greitojo reagavimo pajėgų „smaigalį“, kuris būtų pajėgus reaguoti į kilusią agresiją labai greitai. Tačiau kas priims sprendimą, kad šis „smaigalys“ turi būti panaudotas? Mes kalbame, kad šios pajėgos gali pasiekti reikiamą vietą per 48 valandas, tačiau kada tos valandos pradedamos skaičiuoti? Ar jas panaudoti galima tik politiniu sprendimu?

– Viskas, ką daro NATO, galiausiai yra politinis sprendimas. Mes kalbame apie tai, kokią galią turi kariniai NATO vadovai, kad tos pajėgos būtų paruoštos, tačiau sprendimas jas naudoti visada bus politinis.

– Vadinasi, tai reiškia, kad mes negalime tikėtis sulaukti šių pajėgų per 48 valandas nuo agresijos pradžios?

– Ko aš tikiuosi, kad mes gausime nurodymus kaip tik dėl šito. Mes tikime, kad bus įkurtas valdžių junginys, kad kariniai vadovai galėtų laiku perspėti ir parengtų pajėgas veiksmų pradžiai. Tačiau visada tokių pajėgų panaudojimas bus politinis sprendimas.

– Ukrainoje susidūrėme su hibridiniu karu, kai buvo panaudotas visas priemonių arsenalas – nuo informacinių atakų iki „žaliųjų žmogeliukų“. Ar yra kokie nors kriterijai atskirti banditus nuo trečiosios šalies agresijos atveju įvestų karių be jokių skiriamųjų ženklų?

– Tai vienas iš dalykų, apie ką mes išties daug kalbame. Mums reikia, kad visos sąjungininkės būtų kuo geriau pasiruošusios atskirti, kas vyksta. Ne visada viskas vyksta taip atvirai, kaip „žaliųjų žmogeliukų“ atveju. Tai gali būti tiesiog eiliniai žmonės, kurie bus problemos esmė. Taigi pirmiausia turim būti pasiruošę atpažinti, kada toks hibridinis karas prasideda. Antra, mums reikia paruošti sąjungininkes, ir turime dirbti dabar, kad jos galėtų efektyviau susitvarkyti su tokio tipo karu bei nustatyti, jog tai gali būti agresorius. Galiausiai, prasideda normali kolektyvinės gynybos fazė.

– Kaip jūs, kariškiai, atpažįstate hibridinį karą? Kokie jūsų kriterijai?

– Tai ir yra visa gudrybė. Mes turime treniruotis, turime specialistų, kurie supranta tokio tipo karus, todėl turime mokyti sąjungininkes, kad visi galėtų iškart atpažinti, kas yra kas.

– Kai kurie ekspertai pastebi, kad Rusijos karinių pajėgų veikimo lygmuo nuo 2008 m. Rusijos-Gruzijos karo stipriai išaugo. Ar sutinkate ir kodėl?

– Aš visiškai sutinku su tuo. Kai Rusija įsiveržė į Gruziją, ten jų karinės pajėgos susidūrė su rimtais iššūkiais. Įsiveržę į Gruziją jie tikrai turėjo bėdų. Tačiau kai pamatėme Rusijos pajėgas Kryme... O rytinėje Ukrainoje jos atrodė dar netgi geriau. Rusijos karinės pajėgos labai stipriai patobulino savo gebėjimus įvairių pajėgų rūšių jungtinėms operacijoms.

– Remiantis jūsų turima informacija, ar Ukrainoje vis dar yra Rusijos karių?

Taip, yra. Mes nežinome tikslaus skaičiaus. Bet, akivaizdu, kad prieš kelias savaites jie turėjo kur kas daugiau, tačiau dalį jų išvedė. Tačiau Rusijos pajėgos yra likusios rytinėje Ukrainoje.