Narystė ES sukels šoką Lietuvos žmonėms

 (13)
Lietuvos ir užsienio ekspertai trečiadienį Vilniuje surengtame seminare diskutavo apie narystės ES pasekmes žemės ūkio sektoriams ir aptarė poreikį derybose dėl narystės ES siekti pereinamųjų laikotarpių.
Pasak specialistų, Lietuvos ūkis kol kas nėra tinkamai parengtas konkuruoti Vakarų Europos rinkose. "Visų pirma reikia susitvarkyti savo šalies viduje, kad žemdirbiai neturėtų pagrindo maištauti ir neblokuotų kelių, o tik po to galime pradėti kalbėti apie stojimą į ES", sakė Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis.

Savo nuomonę apie Lietuvos galimybes išsiderėti kuo palankesnes kvotas, remdamasis kitų šalių kandidačių patirtimi, išsakė ir vy riausiasis Europos Bendrijos derybininkas žemės ūkio klausimais Rolfas Moehleris (Rolfas Mioleris). Jis pateikė žemės ūkio sektoriaus integracijos į ES pasekmių analizę ir aptarė pereinamųjų laikotarpių reikalingumą, pagrįstumą bei realumą.

Pasak R. Moehlerio, lietuviai klaidingai mano ES esant "gelbėjimo ratu", kuris padės išspręsti visas ūkio problemas. Anot jo, Lietuva jau iki narystės ES turi pakankamai laiko susipažinti su ES bendrąja žemės ūkio politika, su kuria susiduria visos aljanso narės.

"Nors Lietuvos tikslai žemės ūkyje sutampa su ES tikslais, tačiau reikia nepamiršti, kad Lietuvos žemės ūkio sektoriaus ir aljanso išeities taškai skiriasi", mano R. Moehleris.

ES ekspertas abejoja, ar visi dabartiniai Lietuvos žemės ūkio sektoriai galės sėkmingai konkuruoti ES. Jo nuomone, Lietuvos pieno gamintojai yra daug mažiau apsaugomi nei ES, be to, esant pakankamai didelėms grūdų kainoms, mėsos sektorius nebus konkurentabilus.

R. Moehlerio tvirtinimu, reikia jau dabar išsamiai išanalizuoti laikotarpius, kurių pagrindu Lietuva turi rengti derybines pozicijas ir remiantis duomenimis pateikti kiek galima aiškesnes pozicijas dėl įvairių sektorių.

"Iš vienos pusės gal ir gerai, kad yra nustatyta iki rugsėjo pradžios paruošti preliminarias derybų pozicijas, tačiau vien tuo apsiriboti nevertėtų, nes reikia skirti laiko ir toms pozicijoms pakoreguoti", mano ES ekspertas.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Nerami naktis Kauno tėvams: norintys, kad vaikai patektų į mokyklą, lauks per naktį (33)

Sekmadienio vakarą portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija sulaukė ne vieno kauniečio kreipimosi dėl kasmetinės netvarkos priimant vaikus į miesto mokyklas.

D. Šakalienė: Rusija investuoja milžiniškas sumas, kad išlaikytų mūsų visuomenės mentalitetą (296)

Lietuva ėmėsi užtikrinti vaikų ateitį be smurto. Seimas šią savaitę įstatymu uždraudė fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą, įskaitant ir fizines bausmes. Po daugelio metų kalbėjimo – tai labai svarbus žingsnis, tačiau tai tik būtinos reformos pradžia. Tam, kad ji būtų įgyvendinta, o vaiko teisės visapusiškai ginamos, dar reikia kitų įstatymų pataisų.

Seime – siūlymas išskirtinai pagerbti Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo metines (33)

Seime registruota iniciatyva kitus metus paskelbti Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių metais.

Atranka tapti mokyklos vadovu: neįveikia apie pusė kandidatų (35)

Maždaug pusė pretendentų, norinčių tapti švietimo įstaigų vadovais, neįveikia Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros organizuojamo kompetencijų testo. Agentūros vadovai pripažįsta - reikalaujama ne tik įvairių žinių, bet komunikavimo įgūdžių, mokėjimo valdyti konfliktines situacijas, iniciatyvumo ir psichologinių gebėjimų.

Buvusiam Vilniaus merui nepavyko iš valstybės prisiteisti žalos už bylą (18)

Buvusiam Vilniaus merui Viliui Navickui nepavyko iš valstybės prisiteisti pinigų už esą ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytą žalą. Buvęs sostinės vadovas iš valstybės reikalavo 1 mln. litų (289 tūkst. 620 eurų). Jis taip pat norėjo prisiteisti 8,7 tūkst. eurų proceso vedimo išlaidų.