"Kaunas atsidūrė Europos paveldo ženklo žemėlapyje su regioniniu mastu išskirtine tarpukario architektūra, kuri primena aukso amžiumi vadintą istorinį laikinosios sostinės laikotarpį. Neabejotina, kad būtent tai į miestą pritrauks dar daugiau turistų. Mūsų tikslas - minėtiems architektūriniams objektams pritaikant meninį apšvietimą sudominti kauniečius ir miesto svečius", - sako antrus metus Kaune rengiamo šviesų festivalio "Spalvotas Kaunas" projekto vadovas Paulius Banevičius.
"Spalvoto Kauno" kūrėjai - renginių organizavimo ir techninio aptarnavimo kompanija "Leggato" - šiemet numato dar du pasirodymus Laisvės alėjoje. Lapkričio 4-6 dienomis prožektorių šviesos kryps į buvusį "Pieno centro" pastatą, kur dar neseniai šeimininkavo KTU padalinys, o po savaitės profesionalūs apšvietėjai visą savaitgalį dirbs "taikydamiesi" šviesomis į Kauno centrinį paštą. Abu tarpukariu iškilę pastatai jau tapę istoriniais Kauno architektūros simboliais. Šiandien jie gerokai apmirę, o tolesnė jų paskirtis dar nėra aiški.
"Norime juos išryškinti, parodyti naujai, ypač tamsiuoju metų periodu. Kas žino, galbūt ateityje panašus apšvietimas taps nuolatiniu. Spalviniai sprendimai jau parengti, tačiau nenorime visko atskleisti anksčiau laiko. Tebūnie dar šiek tiek intrigos", - sakė projekto vadovas P. Banevičius, pridurdamas, kad reginiui žadama suteikti šiek tiek veiksmo, judesio. Planuojama, kad naktiniai pasirodymai vyks nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio paryčių. Vengdami spengiančios nakties tylos, idėjos autoriai ruošia ir ramų muzikinį foną.
Kauno miesto savivaldybės atstovo Tomo Jarusevičiaus teigimu, dar pernai vasarį įvairiomis spalvomis nušvito Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia (soboras). Lapkritį galingi šviesų srautai nuspalvino Kauno valstybinio muzikinio teatro rūmus, o Kristaus Prisikėlimo baziliką vienai nakčiai papuošė Prancūzijos, vėliau - Gruzijos vėliavų motyvai.
Šiemet Vasario 16-osios proga šviesų trispalvė nugulė ant Vytauto Didžiojo karo muziejaus fasado, o rugpjūtį, Lietuvos olimpiečiams irkluotojams Rio de Žaneire iškovojus pirmuosius medalius, taip pat sužibo Kauno rotušė.
Pasak P. Banevičiaus, tokie renginiai reikalauja nemažai laiko ir kūrybinių pastangų, dar labiau - techninio pasirengimo. Šviesos instaliacijoms įrengti panaudojama per šimtą šiuolaikiškų apšvietimo prietaisų, o jiems sujungti - keli kilometrai elektros laidų. Tokio technikos arsenalo pakaktų gana dideliam koncertui ar kitam renginiui apšviesti. Džiaugiamasi, kad kauniečiai visa tai pastebi ir įvertina.
Šiemet miesto savivaldybė projektui "Spalvotas Kaunas" įgyvendinti, pagal prioritetą "Kultūrinių veiklų, skirtų siekti Europos kultūros sostinės vardo 2022 m., skatinimas", iš programos "Iniciatyvos Kaunui" skyrė 11,6 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad neseniai tarp dešimties britų dienraščio "The Guardian" paskelbtų geriausių Europos miestų, išsiskiriančių art deco stiliaus architektūra, Kaunas nusileido tik Paryžiui, kuriame šis stilius ir gimė. Kauno tarpukario modernizmo architektūros sąraše iš viso - per 40 objektų.
Festivalio "Spalvotas Kaunas" organizatoriai sieks kasmet apšviesti bent po keletą šių pastatų, šitaip pristatant juos plačiajai visuomenei iki pat 2022-ųjų, kuomet Kaunas tikisi tapti Europos kultūros sostine.