ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius sunerimęs, kad šįmet šūkis „Lietuva lietuviams” grįžo – praėjusių metų eitynėse taip neskanduota.
„Kai kas šį šūkį gali laikyti rasistiniu, kai kas – nacionalistiniu. Ne taip svarbu – tai šūkis, suponuojantis, kad tie žmonės laiko Lietuvą etninių lietuvių valstybe, o visi kiti turbūt – antrarūšiai piliečiai. Jie aiškiai propaguoja etninės, o ne pilietinės valstybės principą, ir tai šiuolaikiniame pasaulyje tikrai nepriimtina“, - DELFI teigė H. Mickevičius.
Pasak H. Mickevičiaus, tautinių valstybių klausimas keltas prieš 100 metų ir tuomet turėjo prasmę. „Šiandien tokios prasmės nėra – ir Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tauta – visi jos piliečiai, o ne etniniai lietuviai“, - sakė žmogaus teisių gynėjas.
Jis perspėja, kad tokie šūkiai gali vesti prie žmonių rūšiavimo pagal tautybę į pirmarūšius ir antrarūšius piliečius, gali kilti iniciatyvų dėl skirtingų jų teisių. „Pasekmės gali būti nemalonios. Nuo to prasideda viskas, nuo to prasidėjo kadaise ir Vokietijoje prieš II pasaulinį karą“, - pastebi H. Mickevičius.
„Antras mums nerimą keliantis dalykas – kad į tas kolonas grįžo jaunuoliai skustomis galvomis, kurie rengiasi kariniu pavyzdžiu. Pernai jie buvo pasislėpę už „ploščių“ ir kepurių, o šįmet vėl pasirodė“, - kalbėjo ŽTSI direktorius. Pašnekovas spėja, kad šie žmonės vėl į viešumą išlindo po pernykščio žygio nesulaukę didelio neigiamo atgarsio jų atžvilgiu.
„Labiausiai nerimą kelia tai, kad tam tikri politikai, nors ir ne patys ryškiausi, šiek tiek marginalai, palaikė žygį. Jie tai laiko patriotizmo išraiška, o žiniasklaidoje tie žmonės taip pat vadinami patriotais. Tarp eilučių galima suprasti, kad kitaip manantys žmonės nėra patriotai“, - stebisi H. Mickevičius.
Teisių gynėjas girdėjo parlamentarų K. Uokos, Juliaus Veselkos kalbas: jiems eitynės - patriotinių jausmų išraiška. „O pagrindiniai politikai kaip vandens į burną prisėmę tyli, nieko nesako. Jeigu jie tyli, vadinasi, neprieštarauja – viskas tvarkoje. Aišku, nesakau, kad tokias eitynes reikia drausti, bausti, bet turi būti tam tikras įvertinimas, kurio visiškai nėra“, - sakė ŽTSI direktorius.
K.Uoka Lietuvoje kinų ar turkų nenori
„Aš išsakiau organizatoriams nepasitenkinimą, nes šūkis „Lietuva lietuviams“ buvo skanduojamas apie 100 kartų - tai net ir išoriškai labai nuobodu, monotoniška. Juk norą mylėti Lietuvą, turėti monoetniškai apgyvendintą galima apvilkti ir daina gražia, ir šūkiais įvairesniais. Jei kitąmet jie tai darys, aš tikrai neprisidėsiu“, - teigė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Kovo 11-osios akto signataras K. Uoka. Jis eisenai prašė savivaldybės leidimo ir už žygį prisiėmė atsakomybę.
Pasak K. Uokos, prieš eitynes buvo kategoriškai pasakyta: nė vieno šūkio prieš kitas tautas ar tautines mažumas Lietuvoje. „Tą jie išlaikė“, - mano politikas.
Seimo narys teigė gerbiantis tradicines Lietuvos tautines mažumas. „Tačiau kad atsirastų naujos tautinės mažumos, kaip, sakykime, kinų ar turkų, kurie dabar plinta visame pasaulyje, mes nelabai norėtume“, - kalbėjo parlamentaras.