M. Varaška sako neužfiksavęs, kad kolega neteisėtai balsuoja už kitą parlamentarą, ir savo iniciatyva kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašydamas išaiškinimo. Etikos sargams palikus šį klausimą M. Varaškos sąžinei, pastarasis nutarė prašyti viso Seimo verdikto.
Anksčiau šis klausimas buvo svarstomas ir vadinamojoje „apkaltos komisijoje“, kurioje vieno balso persvara nutarta nesikreipti į Etikos ir procedūrų komisiją. Neoficialiais duomenimis, tuomet M. Varaška balsuodamas susilaikė, bet susilaikymas šiuo atveju skaičiuojamas kaip balsavimas prieš.
„Pats ponas M. Varaška pareiškė, kad jis tikrai nematė, kad ponas A. Sacharukas balsuoja už kitą asmenį, tai komisija priėmė sprendimą jam pačiam apsispręsti ir vadovautis savo sąžine. Mes nesame teisėjai ir negalime įrodyti, kad jis tikrai matė ar tikrai nematė. Jam pačiam reikėtų priimti sprendimą. Jeigu kyla įtarimas kitiems, jis turi sprendimą priimti“, - po Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Pasak jo, vaizdo įraše matyti tik tai, kad M. Varaška paplekšnoja A. Sacharukui per petį, tačiau kadangi garsas nebuvo įrašinėjamas, negalima tiksliai pasakyti, apie ką buvo kalbėta. „Mes negalime būti tikri, kad M. Varaška matė, kad Seimo narys A. Sacharukas balsuoja už kitą asmenį“, - sako A. Salamakinas.
Pats M. Varaška sako net nepamenąs, ką jis tuomet kalbėjo ar darė Seimo salėje prieš tris mėnesius, bet teigia neužfiksavęs neteisėto balsavimo epizodo.
„Aš suvokiu, kad kai kurie kolegos, komisijos nariai, parlamentarai vis dar yra abejojantys. Etikos ir procedūrų komisija yra ta komisija, kuri gali išsklaidyti abejones, kuri gali rekomenduoti man, ar man verta dalyvauti toje „apkaltos komisijos“ veikloje, ar ne“, - išėjęs iš etikos sargų posėdžio sakė M. Varaška.
Jis taip pat abejoja, ar „apkaltos komisijoje“ gali dirbti apkaltos L. Karaliui ir A. Sacharukui iniciatoriai, tarp jų yra ir komisijos pirmininkas Kęstutis Masiulis. Seimo Statutas nedraudžia apkaltą inicijavusiems parlamentarams dirbti specialiai suburtoje komisijoje, bet, pasak M. Varaškos, jam tai atrodo keista.
K.Masiulis: M.Varaška galėjo stebėti neteisėtą balsavimą
„Apkaltos komisijos“ pirmininkas K. Masiulis, komentuodamas M. Varaškos elgesį filmuotoje medžiagoje, sako susidaręs nuomonę, kad parlamentaras stebi neteisėtą A. Sacharuko balsavimą už L. Karalių. K. Masiulis pabrėžė, kad tai jo paties nuomonė, bet esą sunku nepastebėti, kad politikas balsuoja ne tik už save, bet ir už kolegą, jei jis pirmiausia pabalsuoja su viena kortele, ją ištraukia, įdeda kitą ir vėl balsuoja.
„Viename epizode užfiksavau, kad gerbiamas M. Varaška tiesiog, mano supratimu, stebi tą procesą. Man taip pasirodė, kad jis stebi“, - sakė K. Masiulis.
„Turint omenyje asmenybės psichologiją: mes kasdien nepastebime daugelio reiškinių, kurie kasdieniški ir tipiški, bet kai atsitinka netipinis atvejis, mes atkreipiame dėmesį. Tikrai Seimo nario balsavimas už kitą asmenį, kai jis iš kišenės išsitraukia vieną kortelę, paskui antrą, nėra visai tipinis atvejis“, - pridūrė komisijos pirmininkas.
Apkaltą A. Sacharukui ir L.Karaliui inicijavo buvę partneriai
DELFI primena, kad Seimas pradėjo apkaltos procesą Krikščionių partijos frakcijos nariui L. Karaliui ir šios frakcijos seniūnui A. Sacharukui.
Apkaltos procesas pastarajam pradėtas už tai, kad jis daug kartų ir sąmoningai balsavo partijos kolegos L. Karaliaus kortele, nors šis tuo metu keliavo Pietryčių Azijoje, o jo patarėja Sveikatos reikalų komitetui siuntė raštus, jog Seimo narys yra uostamiestyje arba slaugo tėvą.
Pagal teisės aktus, perleisti Seimo nario mandatą yra draudžiama.
Etikos ir procedūrų komisija yra pripažinusi, kad balsuodamas už kolegą A. Sacharukas grubiai pažeidė Seimo Statutą, pakenkė Seimo reputacijai ir autoritetui bei sulaužė Valstybės politikų elgesio kodeksą.
L. Karaliaus etikos sargų taip pat buvo pripažintas pažeidęs Seimo Statutą bei Valstybės politikų elgesio kodeksą, pakenkęs Seimo reputacijai ir autoritetui bei nesilaikęs konstitucinės priedermės, nes be pateisinamos priežasties ir neturėdamas parlamento valdybos leidimo praleido plenarinius posėdžius.
Pagal Seimo Statutą, apkalta Seimo nariui gali būti pradėta, kai tai inicijuoja ne mažiau nei 36 parlamentarai. Apkaltos pagrindas gali būti Konstitucijos sulaužymas, priesaikos sulaužymo arba įtarimas, jog asmuo padarė nusikaltimą.
Galutiniam verdiktui – pašalinti asmenį iš pareigų – turi pritarti ne mažiau nei 85 Seimo nariai.
Apkaltą inicijavo apie pusšimtis parlamentarų, tačiau pagrindiniais iniciatoriais laikomi Tautos prisikėlimo partijos frakcijos atstovai. Nuo šios partijos anksčiau atskilo dabartiniai „krikščionys“.