V.Jasevičiūtė ir Vytautas Umrasas buvo sumanę pašerti prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus stovinčius liūtus kaulais su šviežia mėsa, tačiau nepavyko, nes muziejaus vadovybė, apšaukusi menininkus aborigenais, liepė jiems važiuoti į zoologijos sodą. Česlovas Lukenskas karo muziejaus sodelio tautos didvyrių biustų gretas papildė keturiais "gyvais" eksponatais. Anot muziejininkų, dailininkas išsityčiojo iš Lietuvos istorijos bei jos didvyrių, Nežinomojo kareivio kapo, bet gyvi iš medinių postamentų kyšantys biustai liko stovėti jiems skirtą laiką.
Rengti akcijas Karo muziejaus sodelyje simpoziumo organizatoriai buvo gavę Savivaldybės bei muziejaus direktoriaus leidimus.
Laiško autorių teigimu, sovietmečiu jie sugebėjo išsaugoti dabar stovinčius biustus, Laisvės statulą, iškasė ir palaidojo Nežinomojo kareivio palaikus, Lietuvos Nepriklausomybės kovų vietose savo rankomis rinko akmenis paminklui, todėl jiems Karo muziejaus sodelis yra ir bus šventa vieta.
"Net sporto sirgaliai, nusiaubę Laisvės alėją, neišdrįso išniekinti šios šventovės. Tai padarė mūsų "menininkai" - rašoma 13 Karo muziejaus darbuotojų laiške.