Musulmonai lange įžvelgia Stambulo mečetės atvaizdą. Neseniai į Lietuvą atvykęs turkų bendruomenės vadovas teigia dėl to pasijutęs nejaukiai ir tikina, kad niekur kitur pasaulyje panašių dalykų nėra matęs.
„Nesvarbu – mečetė, cerkvė, bažnyčia ar sinagoga. Blogai, kad tokiose vietose, kurios blogos visoms religijoms, naudojama religija. Jeigu šiuo atveju būtų vaizduojama bažnyčia ar sinagoga, aš būčiau taip pat prieš, kad religiniai simboliai naudojami blogose vietose – kazino, bare ar kitur“, - sakė „Balturka“ kultūros akademijos direktorius Halilas Ibrahimas Akas.
Turkams pritaria ir šimtmečius Lietuvoje skaičiuojantys totoriai. Jie sako, nesuderinamus dalykus – kazino ir mečetę - pastebėję jau anksčiau, tačiau kantriai tylėję, nes galvojo, kad tai yra privataus verslo reikalas.
Kalbos apie kazino langus pasiekė ir užsienio diplomatus. Turkijos ir Azerbaidžano ambasadų atstovai apie tai yra užsiminę kai kuriems Lietuvos politikams, priklausantiems tarpparlamentinėms grupėms su islamo šalimis. Šie sako, kad verslininkai turėtų susiprasti ir netemdyti tarpkultūrinių santykių.
„Aš įsivaizduoju, kad lietuviai jautriai reaguotų, jeigu Katedros siluetas su skulptūromis arba bokšto siluetas būtų naudojamas, pavyzdžiui, reklamos tikslais kurios nors užsienio kompanijos versle“, - mano Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius.
Islamo tyrinėtojo Egdūno Račiaus teigimu, kazino atstovai galėjo susivokti, kad nepasitenkinimas dėl tokio atvaizdo kada nors kils. Tačiau didelės problemos politologas neįžvelgia, nes, anot jo, religinės simbolikos čia nėra.
„Mes galėtume sakyti, kad kai kurie iš jų primena Egipto pastatus, o kiti galbūt Balkanuose matomus pastatus. Bet tai nėra jokių konkrečių kulto pastatų nuotraukos. Toks vaizdo atkūrimas neturėtų įžeisti, nes jokių religinių simbolių ant tų pastatų ar šalia nėra“, - teigia islamo ekspertas.
Kodėl būtent toks vaizdas pasirinktas langų puošimui ir ar jį ketinama keisti, lošimo namų atstovai „Lietuvos ryto“ televizijai nerado laiko paaiškinti.