Lietuvos musulmonų mufijaus Romo Jakubausko teigimu, galutinai neaišku, kurį konkrečiai sklypą jie pasirinks. Tačiau greičiausia mečetė iškils Karoliniškių mikro rajone.
„Kuriame sklype tiksliai, lems maldos namų vizija, kokio gylio, aukščio bus pastatas. Kai nesusiduri su šitais reikalais, neįsivaizduoji, kiek visokių formalumų reikia sutvarkyti”, – DELFI sakė mufijus.
R. Jakubauskas kol kas negalėjo sukonkretinti ir kokio dydžio mečetę planuojama statyti, kokiam skaičiui tikinčiųjų planuojama pritaikyti pastatą ir prieigas.
Aišku tiek, kad savivaldybės siūlymas mečetę statyti prie aplinkkelio, Sietyno gatvėje musulmonus labiau tenkina, nei ankstesnis, kai mečetės statybai buvo skirtas, mufijaus žodžiais, užkampis Naujininkų rajono Žirnių gatvėje.
Kas yra buvusios mečetės vietoje?
Netoli Lukiškių aikštės buvusios senosios mečetės vietoje jau kelis dešimtmečius stovi Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos bei Chemijos institutų pastatai, todėl bendruomenė prašo Me
etės gatvėje jiems priklausiusį 2 hektarų sklypą skirti kitoje Vilniaus vietoje.
Pasak Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro vadovo, dabar Vilniuje islamo išpažinėjai meldžiasi mufiato patalpose, A. Vivulskio gatvėje. Į pamaldas ateina maždaug pusšimtis žmonių: vietinių, studentų, turistų, svečių, tad ne visada visi telpa.
R. Jakubauskas tikisi, kad savivaldybė pagaliau sudarys galimybę jiems pasistatyti mečetę, nes pačiame centre veikę maldos namai po 1960 metų buvo nugriauti, buldozeriais užlygintos musulmonų kapinės, o jų vietoje išdygo Vilniaus universiteto mokslo įstaigų pastatai.
Sostinės centre buvusius musulmonų maldos namus primena tik Mečetės gatvės pavadinimas ir atminimo lenta.
„Tos vietos mes, aišku nebeatgausime, tačiau norėtume, kad Mečetės gatvėje iškiltų bet jau memorialas”, – sake Lietuvos musulmonų sunitų mufijus.
Melsdamiesi turi galva paliesti grindis
Musulmonams nebūtina melstis šventykloje, bet teigiama, jog taip yra geriau, ypač penktadieniais, musulmonams šventą dieną.
Mečetę sudaro pastatas, kurio vidus išklotas kilimais, mat musulmonai melsdamiesi turi galva paliesti grindis. Vienoje iš sienų yra mihrabas – arka, atgręžta tiksliai į Mekos miestą Saudo Arabijoje. Į šią arką atsisukę žmonės ir meldžiasi, nes minėtas miestas islame laikomas šventu.
Į mečetės vidų galima užeiti tik nusiavus batus. Šalia mečetės yra patalpa su praustuvais, skirta apsiplauti prieš maldą, nes musulmonai turi melstis švarūs. Šalia mečetės gali būti bokštas – minaretas iš kurio žmones muedzinas kviečia melstis.
Kaip pasakojama, pirmoji mečetė buvo pranašo Mahometo namas Medinoje, mieste į šiaurę nuo Mekos.
Lietuvoje yra keturios mečetės: Kaune, Nemėžyje, Keturiasdešimtyje Totorių, Raižiuose. Vilniaus mečetė nugriauta septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.